Poetinio žodžio kelionė nuo Vytauto Mačernio paminklo

Šiemet 55-asis tarptautinis „Poezijos pavasaris“ Telšių krašte — išskirtinis, nes jis prasidėjo prie paminklo poetui Vytautui Mačerniui, pastatyto pernai rudenį Žemaitės gimnazijos skverelyje.

Lina Dijokienė, Algirdas Dačkevičius

Pirmąkart — naujoje miesto kultūrinėje erdvėje
Pirmiausia „Poezijos pavasario“ svečiai — poetai Tomas Cohen (Čilė/Vokietija), Valdas Daškevičius, Arvydas Genys, Dovilė Kuzminskaitė, Sigitas Birgelis, Vytautas Stulpinas, Steponas Algirdas Dačkevičius, Petras Gintalas, Ieva Sigita Naglienė, literatūrologas dr. Regimantas Tamošaitis, aktorė Irena Plaušinaitytė — buvo sutikti Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje, kur bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė ir jos pavaduotoja bei projekto „Poezijos pavasaris“ koordinatorė Telšių krašte Vida Urnikienė jaukioje skaityklos aplinkoje pakvietė pažiūrėti režisieriaus Justino Lingio dokumentinį filmą apie pirmąją Lietuvoje poetę moterį ir vertėją Karoliną Praniauskaitę, kilusią netoli Telšių, Padurbinio dvarelyje.
Vėliau svečiai, lydimi poeto Vytauto Stulpino, stabtelėjo prie Telšių autobusų stoties, kur ant jos kolonų pritvirtintose metalinėse plaketėse skaitė įrašytus mūsų krašto poetų eilėraščius. Palydintys ir sutinkantys keleivius eilėraščiai — niekur tokio unikalaus sumanymo, kurį savo diplominiu darbu įprasmino buvusi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto absolventė Asta Šimkevičienė, mūsų šalies autobusų stotyse dar neteko matyti…
Skverelyje, prie poeto Vytauto Mačernio paminklo, jau laukė Žemaitės gimnazijos auklėtiniai. Čia pirmąkart naujoje miesto kultūrinėje erdvėje suskambo daina ir raiškus literatūrinis žodis iškiliam Žemaičių krašto poetui. Šią kompoziciją parengė režisierė Laimutė Pocevičienė ir gimnazijos pedagogės Dalia Pabrėžienė ir Rasa Urbonienė. „Poezijos pavasario“ dalyvius pasveikino Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė. Poetai paskaitė savo eilėraščių. Nuoširdus žodis tartas poetui Vytautui Stulpinui, kurio didelių pastangų ir užsispyrimo dėka būtent čia atsirado paminklas Vytautui Mačerniui (skulptorius Gediminas Karalius). Vėliau gimnazijoje aplankyta klasė, kurioje mokėsi V.Mačernis.

Legendų skrynią Nerimdaičiuose atvėrus
Visus metus Nerimdaičių bibliotekoje viešėjo simbolinė „Poezijos paukštė“. Ji jau apie du dešimtmečius tradiciškai keliauja per Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos filialus, o pernai „atskrido“ iš Eigirdžių, kur ją palydėjo ten lankęsi 2018-ųjų „Poezijos pavasario“ svečiai. Ši paukštė, įrėminta Felikso Kerpausko fotografijoje, Nerimdaičių mokyklos scenoje jau laukė poetų.
Bet nerimdaitiškiai greitai „Poezijos paukštės“ paleisti nenorėjo. Pirmiausia laukė atveriama legendų skrynia, kurią pravėrė Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Nerimdaičių filialo vyr. bibliotekininkė Neringa Račkauskienė ir mokytoja Indrė Kuprijanovienė. Jų lūpomis, pasitelkiant skrynioje tūnojusius simbolinius personažus, prabilo Paunšvystės alkakalnio legenda, svečiai sužinojo, kaip atsirado Nerimdaičiai. O ta žila legenda atkeliavo iš Romualdo Mackevičiaus, kurią jam papasakojo mama Viktorija Piekarskaitė.
Vėliau žemaitiškas žodis Žemaitijos metais įtaigiai prabilo broliuko ir sesutės — Gabijos ir Ovidijaus Bukontų — lūpose.
Skaitant eilėraščius, prisiminta žinoma kraštietė Janina Zvonkuvienė, prieš dešimtmetį Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečio proga „Kalvotojoje Žemaitijoje“ visus metus šeštadienio numeriuose publikavusi rašinių ciklą „Laiškai iš Nerimdaičių“. Jai eilėraštį skyrė Algirdas Dačkevičius. Popietėje posmai ir kūrybiniai išgyvenimai, patirtys tarsi persipynė daugelio į šį kraštą atvykusių poetų lūpose.
Pagaliau atėjo laikas atsisveikinti su „Poezijos paukšte“. Ji kitąmet „Poezijos pavasario“ svečius pasitiks istoriniuose Biržuvėnuose, o perduotą poezijos simbolį globos Biržuvėnų filialo vyr. bibliotekininkė Ligita Navickienė.
Svečiams nuoširdžiai padėkojo Nevarėnų seniūnijos seniūnė Vilma Šakienė, prisipažinusi, jog jai poezija artima nuo mokyklinių dienų. Padėkos žodžius organizatoriams ir svečiams lydėjo gėlės. Nerimdaičių bendruomenės pirmininkė Audronė Gureckienė pakvietė poetus pasirašyti atminimo knygoje. Jaukioje popietėje visi pabendravo prie kavos puodelio ir gardžių užkandžių.

Žvilgsniu į ežerą
Pirmaisiais, dar visai nedrąsiais bijūnų — Telšių miesto simbolinės gėlės — bumbulais bei kuplia jų žaluma apglėbtoje kamerinėje scenoje prie Žemaičių muziejaus „Alka“, visus atėjusius nustebinančia atsiveriančiu ežero vaizdu, tą vakarą buvo padėtas taškas šiųmečio festivalio „Poezijos pavasaris 2019“ renginiuose Telšiuose.
Baigiamąjį poezijos ir muzikos vakarą, lyg lengvą, alyvų žiedais pakvipusį, skardžiabalsėmis mažųjų giesmininkų suskambusių liepų pavėsyje vedė lituanistė, poetė Ieva Sigita Naglienė ir atvažiavusių svečių — poetų — grupės vadovas, vadovėlių autorius, literatūrologas Regimantas Tamošaitis.
Jis susirinkusiesiems priminė, jog Masčio ežeras kartu su poezijos mėgėjais eilių klausosi jau ne pirmi metai. Itin poetiška vieta, kur miestas organiškai įsilieja į gamtos stichiją, sukuria neįtikėtiną santykį. „Poetinis žodis — tai ypatingas žodis, išvalytas nuo bet kokių ideologinių, praktinių priemaišų, kuris kreipiasi į žmogaus dvasią, sutelkia, suburia žmones. Ir nesvarbu, kiek jų yra. Bet tas žodis pasiekia, įkrenta jautriai į žmogaus širdį. Šiuolaikinio „Poezijos pavasario“ tema — Poezija ir kasdienybė. Šiandien mes, eidami į poeziją, esame nekasdieniški, ypatingi, poezija atsitinka maždaug taip, kaip įvyksta šventas laikas, įvyksta religinės apeigos, kai žmogus pasijunta žmogumi, turinčiu sielą, turintis jausmus, ne vien tik gyvenantis šiame daiktų pasaulyje, kaip daiktas tarp daiktų, atliekantis savo funkcijas. Poezija mus pakylėja virš kasdienybės. Bet kartu ji ir kyla iš tos kasdienybės, nes šis pasaulis, kuriame mes gyvename, toji realybė yra pati poetiška, stebuklinga ir nuostabi, užtenka tik nutilti ir įsižiūrėti į visas spalvas, kurios vyksta aplinkui, suvokti, kad mes esame gyvi, kad mes gyvename čia, jaučiame, bendraujame ir susikalbame. Iš tikrųjų tai stebuklas. Kasdienybė yra tikrovė, į kurią reikia kartais atsigręžti ir pamatyti. Kas mums yra kasdienybė? Tai mūsų požiūris. Mes dažnai ją įsivaizduojame kaip rutiną, kaip kažką buitiško, kas užgožia, kas vargina, labai praktiška, mes nematome pasaulio, nes labai skubame, labai bėgame, ypač dabar įsibėgėja tas vartotojiškas pasaulis, visi gyvena ekranuose, visi bėga pagal bėgančią informacijos eilutę, o poezijai reikia sustoti, sustoti ir palaukti. Tuomet už šio kasdienybės šurmulio atsiveria kažkas tokio ypatingo, pojūtis, kad aš esu džiaugsmas, kartais ir liūdnas džiaugsmas, bet jis kilnus, taurinantis. Tame džiaugsme mes pasijuntame esantys ne vieniši. Per poeziją mes susikalbame“,— apie poezijos ir žmogaus ryšį filosofiškai samprotavo R.Tamošaitis.
Masčio ežero pakrantėje skambėjo eilėraščiai, o aktorė Irena Plaušinaitytė paskaitė kitų poetų kūrybą. Ežero vanduo ir vėjas toli nešė bardo Andriaus Jokubausko ir solistės Ernestos Dargužienės atliekamų kūrinių muzikos garsus.
Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė ir jos pavaduotoja Vida Urnikienė padėkojo festivalio dalyviams, rėmėjams ir partneriams. Tarptautinį poezijos festivalį Telšiuose finansavo Lietuvos kultūros taryba, Telšių rajono savivaldybė, gardžiais savo įmonės produktais parėmė „Žemaitijos pienas“.

Nuotr. „Poezijos pavasario“ svečiai ir renginio organizatoriai prie paminklo poetui Vytautui Mačerniui.