Prieš trisdešimt metų, minint grobuonišką Molotovo-Ribentropo paktą, per Lietuvą, Latviją ir Estiją nusidriekė žmonių grandinė iš Vilniaus į Taliną. Šia akcija Lietuva, Latvija ir Estija simboliškai buvo atskirtos nuo Sovietų Sąjungos ir išreikštas visų trijų šalių nepriklausomybės tikslas.
Alvydas Ivoncius
1989 metų rugpjūčio 23 dieną rankomis susikibę žmonės sudarė apie 650 kilometrų grandinę. Baltijos kelyje, manoma, dalyvavo 2-2,5 milijono žmonių. Prieš trisdešimt metų automobilių ir autobusų kolonos užpildė visus pagrindinius kelius. Visiems rajonams buvo numatytos vietos Baltijos kelyje. Į akciją vyko ir tūkstančiai Telšių rajono žmonių.
Manoma, kad vien Lietuvos žmonių Baltijos kelyje susibūrė apie milijonas. Ne visiems dėl transporto spūsčių laiku pavyko pasiekti numatytas vietas, kiti susibūrė atskirai, sudarydami milžiniškos grandinės atšakas. 1988 metais, įsikūrus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui, įvykiai klostėsi greitai ir labai permainingai. Visų pirmiausia siekta ne padėti Michailo Gorbačiovo „perestroikai“, o atgaivinti ir sustiprinti istorinę atmintį, tautinius simbolius, o per tai įtvirtinti visus sovietinės okupacijos metus gniaužtą faktą — Lietuva Sovietų Sąjungos buvo okupuota.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Latvijos ir Estijos liaudies frontais siekė to paties tikslo — savų valstybių atkūrimo. Baltijos kelias buvo viena iš ryškiausių akcijų, išreškiančių šį siekį ir artinančių link valstybių nepriklausomybių atkūrimo.
Sąjūdžio Telšių rajono iniciatyvinė grupė organizavo telšiškių vykimą į Baltijos kelią. Akcijos išvakarėse, 1989 metų rugpjūčio 19 dieną, mūsų laikraštyje buvo paskelbtas straipsnis „Molotovo-Ribentropo sandėris ir dabartis“. Straipsnyje atskleistos Vokietijos-Sovietų Sąjungos 1939 metais sudarytos sutarties ir slaptųjų protokolų turinys bei aplinkybės, dviprasmiška LKP vadovo Algirdo Brazausko pozicija. Tame pačiame laikraščio numeryje paskelbtas Sąjūdžio Telšių rajono tarybos pirmininko Vilhelmo Petraičio kreipimasis „Akcija „Baltijos kelias“. Šis tekstas iškalbingai primena ano meto nuotaikas ir tikslus:
„Liūdną 50-ties metų sukaktį pažymi šiemet Lietuva, Latvija, Estija. 1939 metų rugpjūčio 23 dienos pasirašytas vadinamasis Motolovo-Ribentropo paktas ir prie jo slaptieji protokolai buvo susitarimų tarp Vokietijos ir TSRS pagrindas, okupuojant ir aneksuojant Baltijos valstybes. Neatsižvelgiant į terorą, genocidą, įvairiausias stalinizmo ir stagnacijos laikotarpių priemones, nepavyko palaužti lietuvių, latvių, estų tautų ryžto gyventi nepriklausomai. Atkurti savo valstybingumą, spręsti savo likimą — Pabaltijo respublikų 50-ties metų kelias buvo bendras: fizinis ir dvasinis žmonių naikinimas, nutautinimas, deportacijos, tautinės kultūros, kalbos naikinimas, žodžiu — sunkiai suvokiamas kančios kelias. Nenuostabu, kad ir organizuojama akcija, pavadinta „Baltijos keliu“. Ji simbolizuoja Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą, valią, apsisprendimą“.
V.Petraitis paragino rajono žmones į mūsų rajonui numatytą vietą atvykti ne vėliau kaip iki 18 valandos. Akcija turėjo prasidėti 19 valandą. Jei trūktų žmonių, tiktų panaudoti juodus kaspinus ir žvakutes. „Jos bus uždegtos ir pastatytos vietoje trūkstamų žmonių ir simbolizuos žuvusius už bendrą reikalą per šiuos 50 metų“,— rašė V.Petraitis.
Žmonių netrūko, tačiau, kaip minėta, ne visi spėjo laiku atvykti, dalis telšiškių pateko į kitiems rajonams skirtus ruožus.
1989 metų rugpjūčio 22 dienos numeryje mūsų laikraštyje paskelbtas teisininko Kazio Ladavičiaus straipsnis „Liūdnas jubiliejus, arba su kilpa ant kaklo“. Straipsnyje, aptarus Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo aplinkybes ir pasekmes, konstatuojama, kad Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos ir aneksuotos.
1989 metų rugpjūčio 22 dieną Katedros aikštėje įvyko mitingas, skirtas pragaištingo Molotovo-Ribentropo pakto penkiasdešimtmečiui. Aikštėje žmonės netilpo, stovėjo ir toliau nuo jos, klausydamiesi mitingo kalbų. Mitinge kalbėjo tuometis „Alkos“ muziejaus direktorius Kęstutis Švėgždavičius, Sąjūdžio Telšių tarybos, Demokratų, Krikščionių demokratų partijų, Laisvės lygos, komjaunimo, Tremtinių klubo, „Carito“, Žemaičių kultūros draugijos atstovai. Žurnalistas Aloyzas Pintveris apie mitingą rašė: „Mitingo rezoliucijoje reikalauta išvesti iš Respublikos tarybinę armiją, netaikyti stalinizmo režimo vykdytojams teisminės senaties, prilyginant juos hitlerininkams. Tik laisva Lietuva gali spręsti, su kuo ir kaip jai eiti, kokiai sąjungai priklausyti“. Po mitingo Katedroje įvyko pamaldos.
Baltijos kelyje Telšių rajonui buvo numatytas 15-18 kilometrų ruožas nuo Panevėžio į Pasvalį. A.Pintveris aprašė akciją: „Lygiai 19 valanda. Žmonės kimbasi rankomis. Nuo Vilniaus iki Talino 20 minučių stovi gyvoji siena: jauni ir seni, inteligentai ir darbininkai, vyrai ir moterys. Tūkstančiai širdžių plaka tarsi viena“. Tiesa, iki 19 valandos tarp telšiškių būta nerimo, nes vėlavo pagrindinė kolona, nors ją lydėjo autoinspektoriai. Ji laiku nespėjo: įstrigo Panevėžyje. „Tačiau niekas ir nepavėlavo. Juk svarbu buvo ne tik rankomis susikibti, bet ir pademonstruoti tautos vienybę, susitelkimą“. Iš pradžių manyta, kad akcijoje dalyvaus pora tūkstančių telšiškių, tačiau jų atvyko gerokai daugiau.
Telšiškių sąjūdiečių iniciatyva prie kelio, akcijos vietoje, buvo pastatytas paminklinis akmuo. Prie jo po susikibimo rankomis akcijos įvyko mitingas, kuriame kalbėjo SSSR liaudies deputatas Stasys Kašauskas, Sąjūdžio Telšių rajono tarybos pirmininkas V.Petraitis, kiti asmenys, taip pat skambėjo tautiškos dainos.
Telšiškis Alvydas Jasevičius, prisimindamas dalyvavimą Baltijos kelyje, Redakcijai atsiuntė keletą nuotraukų, kurias čia spausdiname.