Irena Bitinienė: „Vaikų sveikatos patikrinimas — ne formalumas“

Vasarai nenumaldomai artėjant į pabaigą, vis daugiau žmonių užgula rūpesčiai dėl artėjančių naujų mokslo metų. O jiems ruoštis reikia visapusiškai, ne tik supirkti būtinas mokymosi priemones vaikams.

Lina Dijokienė

Svarbus priminimas
Apie tai, kas svarbu, ko nederėtų pamiršti, ruošiantis palydėti vaiką į darželį ar mokyklą, kalbamės su Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus gydytoja Irena Bitiniene.
„Kad ir kaip gaila, vasara nenumaldomai artėja į pabaigą. Tėveliai, vasaros pradžioje galvoję, kaip jų vaikai praleis atostogas, dabar svarsto, kaip juos paruošti mokyklai“,— sako pašnekovė ir primena, kad labai svarbu pasirūpinti būsimojo moksleivio sveikata: jei tėveliai dar neatvedė savo atžalų pasitikrinti sveikatos, būtina paskubėti tai padaryti. Pasak gydytojos, sveikatos pažymėjimai turi būti pristatyti mokyklai iki rugsėjo 15 dienos. Daugelio metų praktika sako, jog uždelsus vėliau tenka vargti ilgose eilėse prie gydytojų kabinetų.

Pasitikrinti būtina
Ilgametę darbo praktiką turinti medikė akcentavo, jog profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai privalo būti atliekami kasmet, jie yra nemokami. „Kartais tenka išgirsti kai kurių tėvelių nuomonę, jog profilaktiniai sveikatos patikrinimai yra tik formalumas. Tai labai klaidinga nuostata, nes profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir gydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo gydytoju aptarti pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus“,— kalbėjo gydytoja I.Bitinienė ir pabrėžė, kad būtent per tokius patikrinimus galima užbėgti rimtoms problemoms už akių: prireikus vaikas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus, jam bus atliekami papildomi reikalingi tyrimai.
Pašnekovė priminė, kad jei mokinys turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas nurodo, kokių rekomendacijų (mitybos, fizinės veiklos apribojimo) laikantis vaikas gali dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje. Taip pat vaiko sveikatos pažymėjime nurodoma, kokios skubios pagalbos dėl alergijos ar lėtinių ligų vaikui gali prireikti mokykloje.
„Už rekomendacijų, kurias nurodo vaiko sveikatos pažymėjimą išrašantis šeimos gydytojas ar pediatras, laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas padeda užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą“,— paaiškino vaikų ligų gydytoja.

Tinkama kuprinė
Kita pokalbio dalis skirta medikės patarimams tėvams, kaip tinkamai parinkti vaikui mokymosi priemones, kaip įruošti mokymuisi aplinką, kuo dar reikėtų pasirūpinti, kad mokymasis mažajam šeimos nariui taptų ne tik įdomia, žingeidžia, bet ir sveikatą tausojančia veikla.
„Bene svarbiausias kiekvieno mokinio atributas, beje, turintis tiesioginę įtaką jo sveikatai, yra kuprinė. Kokia gi turi būti „draugiška“ kuprinė, kad ji nežalotų besiformuojančio stuburo ir nesudarytų sąlygų atsirasti laikysenos sutrikimams? Laikysena — tai sveikatos atspindys, nuo jos priklauso krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymasis. Deja, skeleto–raumenų sistemos sutrikimai nustatomi net trečdaliui patikrintų mokinių“,— apgailestavo pašnekovė ir tėveliams patarė: mokyklinę kuprinę rinkitės su diržais ir rankenėle. Diržų ilgis turi būti reguliuojamas, o jų plotis ne siauresnis kaip 3,5 cm. Rūpinantis vaikų saugumu, mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.
„Na, ir svarbiausia — tai mokyklinės kuprinės svoris“,— atkreipė visų suaugusiųjų dėmesį gydytoja. Kuprinė, skirta pradinukams, turėtų sverti ne daugiau 700 g, vyresniųjų klasių moksleivių — ne daugiau 1000 g. Pasak medikės, mokslininkų tyrimais įrodyta, kad per daug sveriančios ar netinkamai nešiojamos kuprinės sukelia kaklo, pečių, nugaros skausmus, sunkina kvėpavimą, formuoja ydingą laikyseną, sukelia jaunatvinę osteochondrozę.

Vieta mokytis
Gydytoja pabrėžė, kad tėveliai turėtų pasirūpinti dar vienu dalyku, t.y., sukurti moksleiviui tinkamą mokymosi aplinką. Rašomasis stalas ir kėdė turi būti pritaikyti pagal vaiko ūgį. „Vaikui tiesiai atsisėdus, stalo kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad, atsirėmęs alkūnėmis į stalo paviršių, rodomuoju pirštu pasiektų išorinį akies kraštą, o jo pečiai nepakiltų. Kėdė turėtų būti aukštu atlošu, prisitaikančiu prie fiziologinių stuburo linkių. Vaikui sėdint, jo kojos į grindis turi remtis stačiu kampu. Stalą rekomenduojama statyti šonu taip, kad langas būtų sėdinčiojo vaiko kairėje, jei jis yra dešiniarankis, arba dešinėje, jei jis yra kairiarankis.
Rekomenduojama papildomai įrengti ir vietinį apšvietimą. Stalinės lempos šviesa neturi būti per ryški, geriausiai tinka 60-80 vatų lemputė“,— patarimais dalijosi medikė. Ji akcentavo, kad tėveliai turėtų stebėti, kaip jų vaikas sėdi prie rašomojo stalo ir taisyti jo padėtį, atkreipiant dėmesį į štai tokius dalykus: pirmiausia vaiko nugara turi būti tiesi, jo kūno svoris ant kėdės pasiskirstęs tolygiai ant abiejų sėdmenų, pilvas įtrauktas, pečiai laisvai nuleisti, galva pakelta, pėdos tvirtai turi remtis į grindis, o per alkūnes sulenktos rankos turi gulėti ant stalo lygiagrečiai grindims.

Sveikos gyvensenos įpročiai
Be to, vaikų ligų gydytoja akcentavo, jog būtent šeimoje, kad vaikas augtų sveikas, labai svarbu nuo mažens formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius. Pasak pašnekovės, ypatingą dėmesį reikėtų skirti fiziniam aktyvumui skatinti. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Deja, apklausų duomenys rodo, kad tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitinka šias rekomendacijas. „Pratinkite, kad jūsų vaikai valgytų pusryčius. Valgantys sočius pusryčius, būna darbingesni, geriau koncentruoja dėmesį, jų geresnė atmintis bei nuotaika, rečiau tokie vaikai būna nutukę. Ką duoti vaikui pusryčiams? Rekomenduojami sudėtiniai angliavandeniai: košės, dribsniai, kiti grūdų produktai. Būtent sudėtiniai angliavandeniai suteikia energijos dienos pradžiai, pagerina smegenų veiklą — taigi, ir nuotaiką, atmintį, dėmesį, kas labai svarbu moksleiviui mokykloje“,— teigė I. Bitinienė.

Bendravimo ir auklėjimo svarba
Gydytoja atkreipė tėvelių (globėjų) dėmesį į dar vieną aspektą — psichologinį vaikų paruošimą mokyklai. „Svarbu kalbėtis su savo vaiku, paaiškinti, kodėl jam reikia eiti į mokyklą, kiek laiko jis ten praleis, ką veiks, atsakyti į visus jam iškilusius klausimus. Vaikas jausis drąsiau ir saugiau, jei žinos, kas jo laukia mokykloje. Reikėtų būsimą pirmoką nuteikti taip, kad mokykloje jis sutiks naujų draugų, kad kasdien sužinos ką nors naujo. Vis dėlto reikia vaikui papasakoti, kad teks susidurti ir su tam tikrais sunkumais, reikės vykdyti pareigas, atsakingai dirbti, ne visada bus lengva“,— patarė gydytoja. Ji pabrėžė, kad mokykloje sunkiau sekasi tiems vaikams, kurie namuose neturi jokių įpareigojimų. Anot pašnekovės, tokiems vaikams gali būti labai sunku priprasti prie staiga užgriuvusių reikalavimų, kilti priešiškumas mokytojams, kurie gali pasirodyti kaip itin reiklūs, kritikuojantys. Todėl rekomenduojama jau namuose vaikus pratinti prie reikalavimų, pareigų ir taisyklių.
Gydytoja I.Bitinienė teigė, jog kai kurie tėveliai dažnai klysta, pernelyg rūpindamiesi ir nerimaudami, jog jų vaikas mokykloje turės daug mokytis, kad galbūt labai pervargs, kad jam gali nesisekti ir pan.
„Labai svarbu, kad tėvai savo nerimo neperduotų vaikams. Mokykloje sunkiau sekasi ir tiems vaikams, kurių tėvai visai nesidomi jų pasiekimais, arba elgiasi priešingai — t.y., per daug reikalauja iš savo vaiko. Nespauskite vaiko. Sakykite, kad visada jį palaikysite, kad ir kaip jam besisektų. Sveikų, darbingų, kūrybingų naujųjų mokslo metų!“,— baigdama pokalbį, palinkėjo Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus gydytoja Irena Bitinienė.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.