Langai, kviečiantys žvelgti tolyn ir gilyn

Praverti ikonų „langai“.

Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje veikia Krzysztofo Sokolovskio — menininko, ikonų, paveikslų, instaliacijų ir monumentalių darbų autoriaus, neosakralinio meno koncepcijos kūrėjo paroda.

Algirdas Dačkevičius

Neseniai parodos atidaryme dalyvavo pats ganėtinai gerai lietuviškai kalbantis dailininkas, prisipažinęs, jog galėtų kalbėti ir geriau, kadangi šį pasaulį išvydo Lietuvoje.
K.Sokolovskis gimė 1985 m. Eišiškėse, kur lankė vidurinę mokyklą, vėliau kaip programos „Paderewski“ dalyvis nuvyko į Gdanską, baigė ketvirtąją licėjaus klasę ir įgijo Lenkijos vidurinės mokyklos brandos sertifikatą. Po to studijavo Gdansko technologijos universitete, kur įgijo šilumos energijos inžinieriaus diplomą. Lygiagrečiai mokėsi Gdansko dailės akademijos Tapybos fakultete, apie kurį svajojo nuo pirmųjų savo buvimo Lenkijoje dienų. Gdansko medicinos akademijoje baigė klinikinės anatomijos kursą, o 2013 m. persikėlė į Varšuvą. Čia Dailės akademijos diplominėse dirbtuvėse studijavo pas profesorių  Andrzej Rysinski.
K.Sokolovskis yra  laimėjęs apdovanojimų už geriausią meno akademijos diplominį kūrinį Varšuvoje „ComingOut 2014“ ir Lenkijos konkurse „ArtNoble 2014“. Jo kūryba pristatyta keliose dešimtyse individualių ir kolektyvinių parodų Mazovijos Minsko krašte ir užsienyje — Vengrijoje, Slovakijoje, Italijoje bei kitur.
Renginį pradėjusi Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vida Urnikienė pasidžiaugė, jog sena Telšių ir Mozovijos Minsko miestų kultūrinė draugystė nuolat stiprėja. O to geriausias pavyzdys — šiame Lenkijos mieste kuriantis dailininkas K.Sokolovskis, pristatęs parodą Žemaičių sostinėje.
Plačiau apie dailininko menines įžvalgas kalbėjo bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja Jovita Servienė. Renginyje dalyvavęs J.E. Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas kvietė į paveikslus žvelgti kaip į langus, pro kuriuos atsiveria dvasinis pasaulis. Pasak vyskupo, ir mūsų būstas, kuriame kabo paveikslai, visai kitoks, negu tas, kuriame jų nėra. Juk žmogui neužtenka vien įprastų langų, pro kuriuos gali matyti tik besikeičiančius metų laikus, dunksančius pastatus. Paveikslo langas neįrėmina vaizduotės, o ją nuolat augina.
Įtaigią pokalbio formą su dailininku pasirinkusi Vida Urnikienė paskatino kūrėją atskleisti savo požiūrį į meną.
„Kas yra menas? Paveikslai, muzika, poezija, filmas? Ar meną galime matyti tik galerijose, girdėti koncertuose, ar galime jį liesti, deklamuoti? O gal menu galima pavadinti paprastą lauko gėlytę, kurios grožis gali nudžiuginti jautrios sielos žmogų? Žiūrėdami į baltą lauko gėlę, matome jos išorę, kurią galime įamžinti fotoaparatu ir spausdintuvu. Ar to pakanka norint „pažinti“ tą gėlę? Mokslinių tyrimų dėka žinome kur kas daugiau apie ją. Milijonai evoliucijos metų privertė gėlytę keistis ir prisitaikyti prie supančios ją aplinkos, ji turėjo atrasti savo vietą ir prasmę šiame pasaulyje. Formavimosi ir transformacijos procesas yra užrašytas jos genuose. Tai jis atsispindi baltuose gėlės lapeliuose. Menas — yra tiesa, dėl to, mano nuomone, pasaulio suvokimas neįmanomas be žinių, noro ir nuolatinių pastangų jį pažinti ir atskleisti vis iš naujo. Vienos baltos gėlytės pakanka, kad atsirastų susižavėjimas šiuo pasauliu, ne tik jo išoriniu grožiu, bet ir sudėtinga vidine struktūra. Vidinė struktūra taip pat turi savitą vidinį grožį, kuris kartais slepiasi nuo mūsų. Žmogaus jautrumas pasauliui pajėgus jį atskleisti. Kartais menininkai bando jį įamžinti, neatsižvelgdami į išorinį grožį. Taip kuriamas abstraktus menas. Vidinis grožis atskleidžia mums tiesą apie pasaulį, kurią jaučiame, bet kartais iki galo jos nesuprantame. Taip formuojasi mūsų dvasinis pasaulis. Tikras grožis skatina mus sustoti akimirkai, nusiraminti, gauti atokvėpį, tartum stebint saulėlydį po sunkios darbo dienos“,— samprotavo dailininkas.
Renginyje rajono meras Kęstutis Gusarovas pasidžiaugė, jog buvo pasirinktas šios dviejų šalių bičiulystę stiprinančios parodos globėju. Čia didelis Danutės Popovič, savotiškos tų šalių ambasadorės nuopelnas, atlikusios didelį organizacinį darbą.
Dailininkui įteikti svetingų telšiškių suvenyrai primins jo viešnagę Žemaitijos sostinėje, švenčiant Žemaitijos metų 800-ąjį jubiliejų.
Parodoje eksponuojami neosakralinio meno paveikslai bando atskleisti vidinį gamtos grožį, jo nepaprastą jėgą žavėti žmones ir teikti viltį, kad kažkada paskęsime tame grožyje mūsų gyvenimo saulėlydžio akivaizdoje.
Parodą bibliotekoje galima aplankyti iki spalio 10 dienos.

1 Komentaras

Komentarai nepriimami.