Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje pristatytas Telšių miesto Garbės piliečio fotomenininko Mečislovo Šilinsko šeštasis fotoalbumas, skirtas Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejui.
Algirdas Dačkevičius
Jubiliejinį M.Šilinsko leidinį ir jo autorių glaustai pristačiusi bibliotekos direktorės pavaduotoja Vida Urnikienė, džiaugėsi į kultūrinę popietę susirinkusių telšiškių ir svečių gausa. Ne mažiau informatyvus buvo greta stovintis apvalusis stalas, ant kurio vos tilpo sustatyti rėmeliai su įvairiapuse informacija apie fotomenininko ir tautodailininko kūrybinius pasiekimus, taip pat atšviesti straipsniai iš respublikinės ir vietinės spaudos apie atkaklaus žemaičio gyvenimą ir darbą.
O Mečislovo, buvusio tremtinio, sugebėjimas gyventi bet kokiomis sąlygomis ir auginti savo kūrybinę dvasią gali būti geriausia pamoka daugeliui iš mūsų. Jo atsiminimai prašyte prašosi erdvės, kur galėtų sugulti į atskirą leidinį. O gal ateityje taip ir bus?
Neprabėgs nė dveji metai, kai M.Šilinskas 2021-ųjų vasario 22-ąją švęs savo 90-ąjį gimtadienį. Sukaktys — graudžios ir mielos — jį lydi ir lydės. Šiemet sukako 60 metų, kai 1959-aisiais su žmona ir dukrele grįžo iš tremties, o kitąmet su savo pirmąja fotografija, nuvedusia jį iki auksinių kadrų meistro titulo, švęs 50-ąjį jubiliejų.
„Fotomenininko negalima sulyginti su fotografu. Fotografuotojų, ypač šiais laikais, yra daugybė, o gerų fotomenininkų — vienas kitas. Būtent fotomenininkas sugeba taip užfiksuoti momentą, kad nuotrauka tampa visapusiškai kalbanti ir kurianti nuotaiką. M.Šilinsko nuotraukos, man atvykus iš Kauno, tapo pirmučiausiu gidu apie Telšius“,— sveikindamas fotomenininką solidaus leidinio pasirodymo proga, kalbėjo Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas.
Kazys Lečkauskas daugelį metų kūrybiškai bendrauja su M.Šilinsku: ir vadovaudamas miesto seniūnijai, ir pastaruoju metu dirbdamas rajono vicemeru. Pasak jo, Mečislovas visuomet turi savo matymo kampą, iš kurio neįmanoma išmušti net pasitelkus argumentus. O šeštasis fotoalbumas, vicemero nuomone, pats geriausias.
Telšių metraštininką pasveikino Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius, kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas su ansamblio „Spigėns“ vadove Diana Bomblauskiene. Pastaroji užtraukė keletą dainų.
Atėjo laikas prakalbinti ir patį leidinio autorių. O kas geriau tai padarys, jei ne pedagogė ir poetė Irena Daubarienė, netoli dešimtmečio artimiau kūrybiškai bendradarbiaujanti su M.Šilinsku. Jos posmai ir poetinė proza subtiliai papildo fotografijų albumus ir kuria vientisą jaukią nuotaiką, žvelgiant į Žemaitijos sostinės vaizdinius. Pasak Irenos, Mečislovui ypač buvo kūrybingi pastarieji ketveri metai: nuo 2016-ųjų iki šiol išleisti net keturi fotoalbumai.
I.Daubarienė pastebėjo, jog, be šešių fotografijų knygų, Mečislovas išleido daugybę atvirukų, lankstinukų. O kur dar 255 „YouTube“ vaizdo įrašai, 133 prenumeratoriai, 166 tūkst. 500 peržiūrų visame pasaulyje.
Ką šiandien galėtų pasakyti tūlas skeptikas, jog Telšiuose nėra ko žiūrėti. Tuomet tie žodžiai labai užgavo Mečislovą, o gal ir paskatino įrodyti, jog jo vaikystės miestas, pasak kultūrininko Aleksandro Šidlausko, „kupinas žemės ir dangaus judesio, metų laikų šilumos ir kasdienės kaitos“.
Mečislovo žemaitišką stiprybę ir žingeidumą naujovėms puikiausiai atspindi tai, jog jis, būdamas 74-erių, pirmąkart sėdo prie kompiuterio ir nužygiavo taip toli, kad net jaunimas galėtų pavydėti — pats maketuoja savo knygas ir su leidėjais derina kiekvieną niuansą.
Gyvenimas ir fotografija Mečislovui tapo neatskiriami. Ir knygos pristatyme jis nenustygo — fotoaparatu gaudė geriausius kadrus net ir tada, kai salė sustojusi užtraukė „Ilgiausių metų!“. Tai buvo tarsi liudijimas, kad Telšiai turi tikrą žemaitį — savo krašto patriotą. I.Daubarienė net marškinėlius su užrašu „Truopniausiam žemaičiou“ Mečislovui padovanojo.
Žinoma, leidžiant knygas, visuomet persekioja finansiniai sunkumai. Taip atsitiko ir šįkart. Tačiau daugelis išgirdo Mečislovo žodžius: „Aš išleidau knygą, o rėmėjai esate Jūs“. Net sušilęs autorius raitė palinkėjimus, nes jo knygų telšiškiai įsigijo ne tik sau, bet ir artimiesiems ar bičiuliams.