Vie­na silp­niau­sių Sa­vi­val­dy­bės vie­tų — vie­šu­mas

Užuot dirbusi skaidriai, Savivaldybė neretai ieško būdų, kaip išvengti viešumo.

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mas tu­rė­tų bū­ti itin skaid­rus ir vie­šas. Kiek­vie­nas Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos  na­rys pri­va­lė­tų rei­ka­lau­ti pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, kiek, kas ir ko­dėl kai­na­vo, koks pa­siek­tas re­zul­ta­tas. De­ja,  iš tik­rų­jų yra ki­taip. Dau­ge­liui Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių biu­dže­to pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mas ne­rū­pi, o Sa­vi­val­dy­bės  ad­mi­nist­ra­ci­ja ran­da įvai­rių bū­dų, kaip slėp­ti in­for­ma­ci­ją.

 Al­vy­das Ivon­cius

Po­li­ti­kai su­siau­ri­no fi­nan­si­nes ga­li­my­bes

Vie­nas bū­dų iš­veng­ti vie­šu­mo — pri­si­deng­ti as­mens duo­me­nų ap­sau­ga. Šiais me­tais ra­šė­me, kad Sa­vi­val­dy­bės  ta­ry­ba nu­ta­rė skir­ti 750 tūkst. eu­rų pri­si­dė­ti me­lio­ra­ci­jos pro­jek­tams. Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba vie­na  iš ne­dau­ge­lių, priė­mu­sių to­kį sp­ren­di­mą, ku­rį ga­li­ma su­vok­ti kaip lo­bis­ti­nį. Įgy­ven­di­nant me­lio­ra­ci­jos  pro­jek­tus, re­mia­mus Eu­ro­pos Są­jun­gos, dvi­de­šim­čia pro­cen­tų tu­rė­jo pri­si­dė­ti ūki­nin­kai. Su­ti­ki­me: jie tik­rai  nė­ra var­ge­tos ar sun­kiai be­si­ver­čian­tys smul­kie­ji vers­li­nin­kai. Ta­ry­ba pir­mą kar­tą priė­mė sp­ren­di­mą pa­deng­ti 10  pro­cen­tų iš­lai­dų, tad ūki­nin­kams bū­tų rei­kė­ję skir­ti ir­gi tiek pat. O kam mo­kė­ti iš sa­vo ki­še­nės už nuo­sa­vos  že­mės ko­ky­bės pa­ge­ri­ni­mą? Kai ku­rie ūki­nin­kai ap­lan­kė Ta­ry­bos na­rius ir štai re­zul­ta­tas: pa­ren­gia­mas nau­jas  sp­ren­di­mo pro­jek­tas, kad vis­ką už ūki­nin­kus su­mo­kė­tų Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. Ta­ry­bos dau­gu­ma bal­sa­vo už to­kį  sp­ren­di­mą, ku­ris ge­ro­kai iš­sunks biu­dže­tą ir stip­riai su­ma­žins ga­li­my­bes įgy­ven­din­ti ra­jo­no vi­suo­me­nei  rei­ka­lin­gus pro­jek­tus, re­mia­mus Eu­ro­pos Są­jun­gos.

Kaip vi­suo­met, val­dan­tie­ji puo­lė tei­sin­ti šį sp­ren­di­mą spe­ku­lia­ty­viais ar­gu­men­tais. Ne­va, kiek nau­dos duo­da ūki­nin­kai, koks di­džiu­lis bus eko­no­mi­nis efek­tas, nu­me­lio­ra­vus ūki­nin­kų pri­va­čias že­mės. Ta­čiau pa­kils ir že­mės  ver­tė, o tai bus nau­din­ga ūki­nin­kams, jei su­ma­nys ją par­duo­ti. Ant­ra ver­tus, tie pa­tys spe­ku­lia­ty­vius  ar­gu­men­tus žars­tę po­li­ti­kai ne­tu­ri ką pa­sa­ky­ti, kai pak­lau­sia­ma: o gal rei­kė­tų pri­si­dė­ti ir pa­dė­ti  vers­li­nin­kams, kai jie įsi­gy­ja ga­my­bos prie­mo­nes? Pa­vyz­džiui, kom­pen­suo­ti dvi­de­šimt pro­cen­tų nau­jos ga­myk­los  sta­ty­bos. Kur kas bū­tų di­des­nis eko­no­mi­nis efek­tas nei nu­me­lio­ra­vus ūki­nin­kų lau­kus.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 74 (10186)

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.