„Aš esu ta — Žemaitija“

Rugsėjo 24 dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nuaidėjo didžiulė, ypatinga šventė. Lietuvos sostinėje, Vilniuje, minint svarbią datą, vyko teatralizuotas koncertas „Aš esu ta — Žemaitija“.

2019 metai žemaičiams ypatingi — visa Lietuva švenčia Žemaitijos metus. Be galo reikšminga priežastis, kodėl švenčia — 800 metų nuo pirmojo žemaičių vardo paminėjimo. Ir išties nemažiau svarbu, kad esam, kad mums svarbu.
Renginys apjungė mūsų regionui svarbius istorinius, žemaičių sąvastį atpasakojančius įvykius, tradicijas bei reiškinius: „Žemaitijos metrikai“, „Žemaičio gyvensena“, „Žmonės — kultūros milžinai“, „Žemaitijos krikštas“, „Žemaičių kalba“, „Žemaičių gyvata“. Begalinis pasididžiavimo jausmas kiekvienam žemaičiui Lietuvos kultūros židinyje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, girdėti gimtąją šnektą, Žemaitijos vardą, sekti teatralizuotai atpasakotą didingą jos istoriją.
Telšių kraštui šiame iškilmingame renginyje atstovavo gausus būrys savo prigimčiai neabejingų bei iškilių žemaičių. Mūsų miesto poečių Irenos Daubarienės, Elenos Borusevičiūtės-Šidlauskienės ir kitų eiles skaitė buvę telšiškiai, žinomi kino ir teatro aktoriai Nijolė Narmontaitė, Valda Bičkutė, Ineta Stasiulytė ir kiti. Pasigrožėti renginiu atvyko būrys telšiškių, dvasininkų, valdžios ir spaudos atstovų, taip pat Telšiuose studijavusių ir šiai meno šakai — folklorui — neabejingų žmonių. Pasak jų, riedėjo nostalgijos ir pasididžiavimo ašaros, matant buvusius dėstytojus, kursiokus, draugus, pažįstamus.
Smagu pasigirti, kad Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro scenoje pasirodė ir du Telšių rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvai: vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (vadovė Rita Macijauskienė), dainų ir šokių ansamblio „Mastis“ choras (vadovė Ernesta Dargužienė) bei Telšių Žemaitės dramos teatro choreografė Ina Levickienė su savo šeima. Teatralizuoto koncerto vizualizacijoje žiūrovai galėjo pasigrožėti Telšių mažosios architektūros objektais bei žemaičių kultūriniu paveldu.
Jubiliejinį Žemaitijos vardo paminėjimo renginį organizavo Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo Laikinoji žemaičių grupė, Žemaičių kultūros draugija. Svariai prie renginio prisidėjo ir Žemaitijos krašto savivaldybės. Scenarijaus autorė ir režisierė — Felicija Feiferė (buvusi telšiškė Laima Adomaitienė — Red past.). („KŽ“ inf.)