Muziejai keičiasi ir mes esame to virsmo pavyzdys

Žemaičių muziejaus „Alka“ kolektyvas su direktore Eva Stonkevičiene (centre).

Kada Jūs paskutinį kartą lankėtės muziejuje? Beveik visų atsakymas vienodas — vaikystėje, kai mokytoja vedėsi kartu su klasės draugais. „Pamirškite stereotipus — muziejininkystė yra kur kas įdomesnė, paslaptingesnė ir gyvybingesnė, negu kada nors galėjau įsivaizduoti. Muziejai keičiasi ir mes esame to virsmo pavyzdys“,— tokiais žodžiais apie pirmąsias savo patirtis Žemaičių muziejuje „Alka“ kalbėjo direktorė Eva Stonkevičienė. Šiandien kalbiname ją apie pasirinktos profesinės veiklos išskirtinumą, kylančius iššūkius, ateities vizijas ir lūkesčius naujose pareigose.

Algirdas Dačkevičius

— Kaip sekasi apsiprasti vadovauti Žemaičių muziejui „Alka“?
— Atvirai pasakius, jaudinausi, kad šioje įstaigoje pasigesiu kūrybinio pulso, malonaus profesinio adrenalino, kasdienybės įkvėpimo. Kolektyvas, priimdamas į savo gretas, pajuokavo, kad pagrindinis užsiėmimas čia — šukuoti meškas. Muziejininkų humorą reikia perprasti, jie moka intelektualiai pasijuokti iš situacijų. Tačiau darbas muziejuje man tikrai buvo atradimas. Tiek įvairiausios administracinės ir kūrybinės veiklos, išskirtinių projektų, kvalifikacijos tobulinimo galimybių, įdomių susitikimų, mokslinio–tiriamojo darbo, kultūrinių renginių, paveldo ir identiteto aktualizavimo problematikos sprendimų, edukacinių užsiėmimų, organizacinių pasitarimų, šviečiamųjų programų, o kur dar tikroji muziejinė veikla su eksponatais, ekspozicijų kūrimo procesai, ūkinė veikla Žemaitijos kaimo muziejuje, tarptautinės bendradarbiavimo iniciatyvos bei įgyvendinami investiciniai muziejaus padalinių rekonstrukcijos projektai… Ir tai tik maža dalis to, ką mūsų kolektyvas veikia kiekvieną dieną. Todėl dabar aš sau leidžiu juokauti, kad mūsų muziejaus meškos dėl darbų gausos visada lieka susivėlusios.

Tenka pripažinti, kad Žemaičių muziejus „Alka“, kaip ir visos kitos viešąjį interesą tenkinančios valstybinės institucijos, privalo tobulėti, prisitaikyti prie kintančio laikmečio ir lankytojų poreikių, tam, kad taptų lygiaverčiu kultūros paslaugų rinkos dalyviu, su išskirtiniu kokybišku turiniu. Todėl šiuo metu intensyviai dirbame įvairiausiomis kryptimis: pradedant komunikacijos strategijos vystymu, ekspozicijų pritaikymo interaktyvioms veikloms, baigiant kolektyvo motyvacinės programos kūrimu ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtra. Ši veikla mane įkvepia ir džiugina, todėl esu dėkinga likimui už galimybę prisidėti prie prasmingiausių mūsų valstybės kultūrinių vertybių išsaugojimo, kaupimo ir sklaidos.
— Koks muziejus yra šiandien?
— Žemaičių muziejus „Alka“ — viena reikšmingiausių Žemaitijos ir visos Lietuvos kultūros institucijų, saugančių vertingą kultūrinio paveldo turinį, kuris spalvingai atskleidžiamas skirtingose ekspozicijose. Šiuo metu muziejuje veikia 3 svarbiausi padaliniai, unikalūs tiek savo saugomais eksponatais, tiek pastatų architektūra, tiek pristatomomis temomis.
Žemaičių muziejaus „Alka“ Prano Genio įkurtose ekspozicijose pristatomi seniausi Lietuvos archeologijos radiniai, dvarų kultūra su unikalia paveikslų ir baldų kolekcija, Žemaitijos miesto ir kaimo šviesuomenės bei dvasininkijos kūrybos palikimas, unikalus medinių „dievuliukų“ skulptūrėlių rinkinys, industrializacijos pradžią liudijantys eksponatai, Žydų paveldas, vaikų labai mėgstama gamtos ekspozicija su susivėlusiomis meškomis, medalių kūrėjų stovyklos kūrybos šedevrai ir daugelis kitų temų iš įvairiausių laikotarpių. Čia nuolat vyksta įvairiausi renginiai, organizuojamos edukacijos, rengiamos konferencijos, pristatomos parodos, inicijuojami protokoliniai sutarčių pasirašymai, kitų institucijų šventiniai minėjimai ir kitos veiklos. Esame unikalūs, kadangi mūsų ekspozicijos pripildytos ne tik dokumentų ar meno kūrinių kopijomis, bet daugiausiai eksponatais–originalais, kurie atsiskleidžia ypatingai svarbias mūsų valstybės virsmo temas.
Galimybę pamatyti tikrą milijonus kainuojančią istorinę vertybę suteikia labai nedaug muziejų. Todėl Žemaičių muziejus „Alka“ žinomas ir vertinamas visoje Europoje ne tik dėl itin turtingo rinkinių lobyno, bet ir dėl tam tikrų atskirų unikalių eksponatų, kurių „gyvai“ pamatyti atvyksta menotyrininkai ir kolekcininkai iš viso pasaulio. Žemaičių Vyskupystės muziejus Varniuose — išskirtinis ir vienintelis toks objektas visoje Lietuvoje, kuris tiesiogiai reprezentuoja Krikščioniškosios kultūros užgimimo ir vystymosi mūsų valstybėje ištakas. Šis muziejus įsikūręs autentiškame kultūros paveldo pastate, todėl patekus į vidų pirmiausia užburia skirtingais istorijos etapais paženklinta architektūra ir unikalios erdvės. Čia visada kuriamas glaudus ir pagarbus santykis su Katalikiškosios religijos istorija, jos klestėjimo ir tragizmo virsmu iki pat šių dienų. Muziejuje gausu relikvijų, itin vertingų krikščioniškųjų leidinių, liturginių eksponatų, išsaugotų išskirtinių asmenybių daiktų. Žemaičių Vyskupystės muziejuje organizuojami akademiniai renginiai ir koncertai, poezijos skaitymai, rengiamos edukacijos suaugusiems ir vaikams, inicijuojami įvairūs prasmingi projektai. Kiekvienas, ieškantis argumentų pagrįsti krikščioniškojo tikėjimo istorinę tiesą arba išsiilgęs gilaus kultūrinio turinio ir dvasinio įkvėpimo kasdienybei, būtinai privalo čia apsilankyti.
Žemaitijos kaimo muziejus — daugelio dar neatrastas fantastiškas kultūros objektas, gamtoje išdėstytas viso senovės kaimelio kompleksas su medinėmis trobomis, atspindintis liaudies buitį natūralioje aplinkoje, autentiškus kaimo žmonių statytus architektūros paminklus bei etninės kultūros paveldą. Čia verda tikras senovės kaimo gyvenimas — auginami gyvuliai (žemaitukų veislės žirgai, avys, triušiai, šunys, katinai, ožys), sodinami vaismedžiai, daržovės, renkamos vaistažolės, tradiciniu metodu gaminamos skiedros stogams dengti, vykdomos audimo ir kitokios edukacijos. Kiekvieną vasarą Žemaitijos kaimo muziejuje vyksta daugybė renginių, poezijos skaitymai, tradicinė bijūnų žydėjimo šventė, organizuojamos vestuvės, krikštynos, bernvakariai, mergvakariai, gimtadieniai, turistų grupėms užsakomos žemaitiškos vakaronės su tradiciniais patiekalais ir liaudiška muzika. Šis objektas savo autentiška aplinka ir susiliejimu su natūralia gamta nepalieka abejingų. Todėl čia kviečiame atvykti visus ne tik pažintiniais tikslais, bet ir prasmingai praleisti laisvalaikį kartu su šeimomis: pasivaikščioti pievų takeliais, paglostyti gyvūnus, o gal tiesiog pasiklausyti gamtos ir pasisemti dvasios ramybės.
Žemaičių muziejus „Alka“ kuruoja ir Rainių Kančios koplyčios ekspoziciją, kurioje atskleidžiama tragiška Rainių kankinių lemties problematika.
Viliuosi, kad ateityje, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, Telšiuose turėsime galimybę pristatyti tinkamai įprasmintą Žydų kultūros paveldo ekspoziciją rekonstruojamoje Ješivoje ir Telšių vyskupijos istoriją reprezentuojančią ekspoziciją Telšių kunigų seminarijoje.
— Kas Jums, kaip naujai vadovei, svarbiausia muziejiniame darbe?
— Galbūt čia reikėtų kalbėti apie Žemaičių muziejaus „Alka“ sukauptas neįkainojamas vertybes, kas yra visos mūsų institucijos veikimo pagrindas ir ašis, apie kurią sukasi gyvenimas. Tačiau, kaip organizacijos vadovė, privalau pripažinti, kad vienas svarbiausių elementų — žmogiška bendrystė ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Mano prioritetas — motyvuotas ir darniai dirbantis kolektyvas. Tik stiprios, diskutuojančios ir vienas kitą palaikančios komandos dėka įmanoma sukurti kokybišką rezultatą ir pozityvią atmosferą įvairiausiose veiklose, kurią pajaučia galutinis vartotojas — mūsų lankytojas. Muziejuje (visuose padaliniuose) dirba gausus 60 skirtingų žmonių kolektyvas. Todėl išgirsti vienas kitą, pasitikėti ir nenuvilti — labai svarbu. Esu dėkinga kiekvienam darbuotojui, kuris nuoširdžiai stengiasi, atsakingai atlieka savo pareigas, geranoriškai sprendžia kylančias problemas, siekia tobulėti, rodo iniciatyvą ir kai reikia — pataria. Vertinu kiekvieno žmogaus profesionalumą, konstruktyvią nuomonę ir geranoriškumą bendradarbiauti.
Būčiau neteisi, jeigu nepaminėčiau bendradarbiavimo su kitomis institucijomis. Be jų mes neturėtume galimybių siekti muziejaus misijos integralumo į kitas veiklos sritis, naujų kultūrinių paslaugų sukūrimo, išskirtinių projektų inicijavimo ir, be abejonės, vieningo regioninio identiteto stiprinimo. Džiaugiuosi produktyvia bendryste ir atnaujintomis bendradarbiavimo sutartimis su Telšių rajono savivaldybe, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu, Žemaitijos turizmo informacijos centru, Telšių menų inkubatoriumi, Telšių kunigų seminarija, Žemaičių kultūros draugija.
Be abejonės, labai svarbus kultūros politiką formuojančių institucijų ir organizacijų dėmesys. Vadovo pozicijoje jaučiuosi tvirtai ir užtikrintai, kadangi pradėjus dirbti Žemaičių muziejuje „Alka“, visada sulaukiu palaikymo ir patarimų iš savo tiesioginių vadovų LR Kultūros ministerijoje, kurie operatyviai padeda spręsti kylančias problemas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos muziejai kuria darnią bendruomenę, vystydami tvirtą bendradarbiavimo tinklą. Todėl esu dėkinga Lietuvos muziejų asociacijai už galimybę greitai įsilieti į muziejaus vadovų gretas, operatyviai gauti informaciją apie svarbiausias aktualijas, skatinimą kelti kvalifikaciją ir konsultacijas įvairiausiais klausimais.
— Ko reikia šiuolaikiniam kultūros vartotojui, kad rinktųsi muziejų?
— Dažnai kalbant apie muziejų, daugelis įsivaizduoja, kad tai institucija, kurioje saugomos įvairios dulkančios senienos, visur griežtai vyrauja absoliuti tyla, dirba nuobodus ir snobiškas kolektyvas, lankytojus akylai stebi piktos prižiūrėtojos, pateikta informacija suprantama tik mokslininkams, o ekspozicijų salėse niekas niekada nesikeičia. Todėl dažnas potencialus lankytojas renkasi kitas kultūros paslaugas, siekdamas patenkinti savo turiningo laisvalaikio poreikius ir, neabejotinai, praleisdamas progą atrasti kažką naujo, įdomaus ir labai prasmingo muziejuje. Muziejus gali būti fantastiška pramoga kiekvieno amžiaus, išsilavinimo ir poreikių lankytojui, nes paslaugų spektras tikrai plečiasi. Sukurta daugybė įdomių edukacinių programų, pradedant audimo mokymais Žemaitijos kaimo ekspozicijoje, baigiant „piešimu“ ant stiklo. Kolektyvas labai geranoriškas ir visada pasiruošęs padėti.
Ar žinojote, kad kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį visus Lietuvos muziejus galima lankyti nemokamai? Labai sveikinu ir vertinu šią Kultūros ministerijos inicijuojamą programą, kadangi tai yra konkreti tiesioginė priemonė, pratinanti mus prie prasmingo laisvalaikio praleidimo ir kokybiško kultūrinio pažinimo. Kartais bilietas nėra toks brangus, kad jo negalėtume nusipirkti, tačiau pats faktas, kad muziejų durys atviros visiems lankytojams — savaime patrauklus psichologinis momentas, kuriantis glaudesnį ir šiltesnį muziejų santykį su visuomene ir atvirkščiai. Todėl vietoj televizijos žiūrėjimo arba naršymo telefonuose, pasiimkite savo artimuosius kartu į muziejų ir suraskite laiko pabendrauti tomis temomis, kurių dėka išsaugotas mūsų pačių identitetas.
Be to, kartą per metus, gegužės mėnesį, muziejų galima aplankyti ne tik dieną, bet ir naktį. Tai Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) iniciatyva „Muziejų naktys“, kurioje dalyvauja daugelis visos Europos muziejų. Ar pagalvojote, kaip būtų smagu pasivaikščioti po paslaptingas ekspozicijas tokiu metu, kada visas miestas jau minga, o muziejuje skamba muzika, šurmuliuoja žmonės, vyksta diskusijos? Pabandykite, tikrai nenusivilsite.
Šiuo metu mūsų institucijoje įgyvendinami du ES investiciniai projektai, pagal kuriuos bus atliekamas kapitalinis remontas ir atnaujintos ekspozicijos Žemaičių muziejaus „Alka“ pagrindiniame pastate, Telšiuose ir Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Todėl turime galimybę iš esmės atsinaujinti. Šie projektai — fantastiška galimybė ir dar didesnė atsakomybė visam mūsų kolektyvui, tačiau nuostabi proga pritaikyti turimus kultūrinius resursus ir erdves šiuolaikiniam lankytojui. Bus išplėstos ekspozicijų erdvės, atvertos uždarytos patalpos lankytojams, kad pasiektume viso muziejaus ekspozicijų naratyvo vientisumą, sukurdami emocinį istorijos ratą. Tikiu, kad po poros metų pakviesime lankytojus į Žemaitijos regioną reprezentuojantį vieną moderniausių muziejų Lietuvoje, kuriame bus galima ne tik pačiam dalyvauti istoriniuose pasakojimuose, bet ir pasiklausyti autentiškų varpų gaudimo, išgerti puodelį kavos muziejaus terasoje ar bibliotekoje, rasti erdvę paskaityti knygą, suvalgyti desertą kavinukėje ar nusipirkti suvenyrų parduotuvėlėje. Tikiu, kad po rekonstrukcijų visuomenė naujai atras Žemaičių muziejų „Alka“ ir Žemaičių Vyskupystės muziejų. Kursime inovatyvią, atvirą kultūros įstaigą, saugančią vertybines tradicijas.
Tad užsukite aplankyti mūsų dabar, kol dar yra galimybė, kad turėtumėte su kuo palyginti ateityje. Tai paskutinė proga iki pradedant darbus. Muziejus visada laukia!
— Dėkoju už pokalbį.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.