Ar žinot, broliukai ir sesikės, kas yra imunitetas? Nu, aišku, girdėjot — atsparumas nuo visokių ligų. O apie tas ligas ilga kalba. Žodžiu, kai imunitetas pasilpsta, urgzdamos, šnypšdamos, šniokšdamos urmu užgriūva ligos. Sako, reikia skiepytis, juk ne nuo visų ligų žmonės imunitetą turi. Žmogeliai skiepytis nelabai nori.
Ale yra tokių ligų, nuo kurių skiepai dar neišrasti. Kad ir nuo nepriteklių. Kas gyveno nuo mažumės skurde, ir toliau taip gyvena, tai išsiugdė imunitetą nepritekliams. Blogai pralobusiam ir vėl skurdan nusmukusiam, nes imuniteto nepritekliams neteko. Tokiam vos ne galvoje maišosi, pagalvojus, kad sviestą, mėsą ir žuvį reikia pamiršt.
Ne visiems žmogeliams tėveliai nuo mažumės įdiegia imunitetą melui, gobšumui, įžūlumui, kitoms baisioms ydoms. Jei ir įdiegia, tai kartais žmogeliai iššvaisto tą imunitetą. Nu, pavyzdžiui, taip nutiko Imantui Žandarui. Ar žinote, ko jis iš žandarmerijos nuovados išrūko it kulka iš muškietos?
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 93 (10205)
Vien dėl „Telšių pasakų” prenumeruosiu Kalvotąją Žemaitiją 2020 m.