Valdžia vienus myli, kitų — ne

Praėjusiame lapkričio 28 dieną įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta netenkinti UAB „Žemaitijos žuvis“ prašymo atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Kaip įprasta, šio sprendimo rengimas, svarstymas apsivėlė keistenybėmis.

Alvydas Ivoncius

Dviprasmybės sprendimų projektuose
Sprendimo aiškinamajame rašte dėstoma: „Siekiant įvertinti sausros padarinius UAB „Žemaitijos žuvis“ tvenkiniuose, Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus specialistai keturis mėnesius (birželis-rugsėjis) dalyvavo matuojant vandens lygį ir užfiksavo sausros padarinius LR Žemės ūkio ministerijos pateiktose dokumentų formose bei mano, kad įmonės prašymas sumažinti žemės mokestį yra pagrįstas“.
2019 metais UAB „Žemaitijos žuvis“ priskaičiuota 3 tūkst. 640 eurų valstybinės žemės nuomos mokesčio už sklypus, kurių didžiąją ploto dalį užima vandens telkiniai.
Savivaldybės tarybos posėdyje nuomonės dėl šio sprendimo skyrėsi: vieni siūlė atleisti, kiti — ne. Nepritariantys aiškino neva bus sudarytas precedentas kreiptis ir kitiems. Bet politikai pamiršo, kad tie kiti nė nesikreipė. Taryba balsų dauguma nusprendė bendrovės nuo mokesčio neatleisti.
Bet štai parengtas naujas sprendimo projektas, kuriuo siūloma bendrovės neatleisti nuo šio mokesčio.
Naujame Tarybos sprendime, kuriuo siūloma UAB „Žemaitijos žuvis“ neatleisti nuo žemės mokesčio rašoma: „UAB „Žemaitijos žuvis“ nenurodė duomenų, kurie atitiktų minėtose Taisyklėse įvardintų sąlygų“. Čia omenyje turimos Mokesčių lengvatų teikimo verslo subjektams taisyklės. Keista: tai kurių galų Tarybai buvo siūloma atleisti bendrovę nuo žemės mokesčio, jei ji „nenurodė duomenų, kurie atitiktų minėtose Taisyklėse įvardintų sąlygų“.
Pirmajame sprendimo projekte, parengtame lapkričio 28 dienos posėdžiui, nė nerašoma, kad bendrovė „nenurodė duomenų, kurie atitiktų minėtose Taisyklėse įvardintų sąlygų“. Kaip minėta, toks aiškinimas atsirado dabar, naujai parengtame sprendimo projekte. Kaip tai suprasti: anksčiau sprendimo projektą rengę valdininkai bandė apmulkinti Tarybos narius? Kodėl apskritai reikėjo Tarybai siūlyti atleisti bendrovę, jei ji neatitiko kažkokių sąlygų? Tikėtasi ramiai sprendimą „prastumti“? Arba dabar, sukantis iš padėtis, neva pastebėta, kad nepateikė kažkokių duomenų? Juo labiau, kad sprendime, kuriame buvo siūloma atleisti nuo žemės mokesčio, parašyta, kad „įmonės prašymas sumažinti žemės mokestį yra pagrįstas“. O antrajame sprendime, kuriuo siūloma neatleisti, jau neva bendrovės prašymas nepagrįstas?

Sausra pakėlė puotą paukščiams
Paklausėme, kaip politikų sprendimą neatleisti nuo žemės mokesčio vertina UAB „Žemaitijos žuvis“ vadovas Feliksas Petkus. Jis tokį politikų poelgį vertino neigiamai. Žemės ūkio ministro įsakymu, sausros poveikis taip pat turėjo būti vertinamas ir žuvininkystės ūkiuose, todėl Savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus specialistai stebėjo situaciją. Pasak F.Petkaus, bendrovės tvenkiniuose, esančiuose šiaurinėje rajono dalyje (anksčiau ten buvo Pasruojo žuvininkystės ūkis), vandens liko 15 procentų, o kai kurie tvekiniai visiškai išdžiuvo. Nugaišo daug žuvies, ne visą spėta pasverti, nes šalia įsikūrė gausi per 400 kormoranų kolonija. Vis dėlto pavyko pasverti apie dvi tonas nugaišusių žuvų.
F.Petkaus teigimu, sausra nuostolius dar kels ne vienerius metus. Mat, išliko tik smulkios žuvys, jos realizuoti tiks gal už ketverių metų. Vadinasi, kelerius metus bendrovė galės parduoti kur kas mažiau žuvies nei anksčiau.
Bendrovei ir taip nuostolių kelia ne tik sausra, minėti kormoranai, bet ir kiti paukščiai, sulekiantys lesti žuvims skirtų pašarų. F.Petkaus teigimu, kasmet kormoranai suryja apie dvidešimt tonų žuvų. Anksčiau tokie nuostoliai būdavo kompensuojami, bet ne dabar. Pasak F.Petkaus, jei ne sausra, bendrovei tie keli tūkstančiai eurų žemės mokesčio nebūtų problema. O dabar, kaip padėtis labai bloga, ir keli tūkstančiai tapo reikšminga suma.

„Bičiuliams“ seikėja šimtais tūkstančių
Tie patys politikai gerokai blaškosi. Rašėme, kad Savivaldybės taryba, daugiausiai valdančiųjų balsais, nusprendė prisidėti prie privačių ūkininkų žemių melioracijos projektų. Ir tai Savivaldybei gali kainuoti per 750 tūkst. eurų. Nekreipta dėmesio į tai, kad bus pagerinta privati nuosavybė, todėl turėjo prie Europos Sąjungos finansuojamų projektų prisidėti ir patys ūkininkai. Tačiau nutarta gelbėti jų pinigines rajono biudžeto pinigais. Ir tai daroma nekreipiant dėmesio į tai, kad skylėtame rajono biudžete gali nelikti pinigų Europos Sąjungos remiamiems projektams įgyvendinti. Valdantieji nusprendė ūkininkams būti dosnūs visų rajono gyventojų atžvilgiu. O bus melioruojamos ne šiaip kokių suvargėlių žemės.
Taigi valdantieji vienu atveju nusprendė paremti „suvargusius“ ūkininkus, tačiau Taryba dėl „Žemaitijos žuvies“ priėmė priešingą sprendimą: nėra ko padėti nuo sausros nukentėjusiai bendrovei. Pinigų skyrimas ūkininkų žemėms melioruoti arba atleidimas nuo žemės mokesčio yra lygiai tokia pat finansinė Savivaldybės parama. Vadinasi, vietos politikai yra linkę diskriminuoti ūkio subjektus.

Neparengė alternatyvaus sprendimo
Pasirodo, ir deramai priimti sprendimo nesugebėta. Mat, tuoj pat buvo parengtas kitas sprendimo projektas, kuriuo siūloma UAB „Žemaitijos žuvis“ neatleisti nuo žemės mokesčio. Ankstesnį sprendimą atleisti nuo to mokesčio taip pat buvo parengusi Savivaldybės administracija. Atrodo, jei Taryba nepritarė sprendimui atleisti, tai lyg ir viskas aišku, ko dar priimti atskirą sprendimą dėl neatleidimo.
„Kalvotajai Žemaitijai“ Savivaldybės administracijos teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Edmundas Vaitkevičius aiškino, kad tinkamai nebuvo baigta procedūra. Kartą Savivaldybės taryba nuo tokio mokesčio nutarė neatleisti vieno asmens. Šis kreipėsi į teismą. O teisme paaiškėjo, kad nepakanka vien balsuoti už neatleidimą, bet dar reikia priimti ir atskirą motyvuotą sprendimą dėl neatleidimo.