Nauji atliekų rinkliavos nuostatai: nei virti, nei žali

Paskutiniajame praėjusių metų posėdyje Savivaldybės taryba patvirtino naujus atliekų rinkliavos nuostatus. Jie itin stipriai rodo, kad dabartinė rajono valdžia neįgali spręsti rimtų problemų. Nuostatais atliekų rinkliava kokia buvo, tokia ir liko: apmokestinamas būstas, plotas, o ne atliekų kiekis. Be to, valdantieji aiškiai pademonstravo, kaip sugeba atstovauti, kai prireikia, „chebrytės“, šiuo atveju ūkininkų, interesams. Atliekų rinkliavoje įteisintas socialinis neteisingumas tebekyšo it ta antena Telšiuose viršum vandentiekio bokšto.

Alvydas Ivoncius

Rajone „atliekas tebegamina“ būstai
Atliekų rinkliava buvo patvirtinta daugiau nei prieš dešimt metų. Ir — koks sutapimas — ji buvo patvirtinta „kalėdiniame“ Savivaldybės tarybos posėdyje, kai išrinktiesiems labiau rūpi vaišės nei rajono gyventojai ar rimti reikalai. Taip ir šiemet sulaukta „šventinio“ posėdžio, kad kuo mažiau būtų domimasi, teiraujamasi.
Tačiau pradėkime nuo to, kad pernai, mero Kęstučio Gusarovo potvarkiu, buvo sudaryta komisija atliekų rinkliavos nuostatams tobulinti. Komisijos pirmininku paskirtas mero pavaduotojas Kazys Lečkauskas: ne šiaip koks politikas „iš gatvės“, bet buvęs apskrities viršininkas, Telšių miesto seniūnas. Galėjome pamanyti, kad toji komisija griebs jautį už ragų: rimtai užsiims atliekų rinkliavos reikalais. Deja, K.Lečkausko komisija sugebėjo užsiimti šimtamečio veido kosmetika, tarsi taip būtų įmanoma paslėpti raukšles. Nuostatų pakeitimuose daugiausiai vyrauja nereikšmingos ar redagavimo pobūdžio detalės, bet esama ir svarbesnių sprendimų.
Primename, kad svarbiausias gyventojams taikomos atliekų rinkliavos komponentas buvo būstas, tarsi jis, kaip mėgsta sakyti vietos politikai ir biurokratai, „gamina atliekas“. Daugybę metų vietos veikėjai buvo neįgalūs pakeisti tokią neteisingą rinkliavą. 2017 metais buvo įvesta dvinarė rinkliava, tačiau ji nieko nereiškė daugiabučių namų gyventojams: vis viena svarbiausiu komponentu liko būstas. O individualių namų gyventojams pastovioji dalis buvo skaičiuojama nuo būsto, kintamoji — nuo konteinerio tūrio ir jo išvežimo dažnio.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 2 (10214)

3 komentarai

  1. Nuo kada bustas pradėjo „gaminti“ šiukšles? Gerbiamieji „valdoviukai“ bustuose tikriausiai gyvena žmonės, nuo kurių skaičiaus ir priklauso šiukšlių kiekis. Tai būkite malonūs ir paskaičiuokite nuo gyventojų skaičiaus, bet ne šitokį absurdą nuo buto ar namo.

  2. Dieve,dieve – kokius mes išsirinkom puspročius ir nemąstančius.Jie nesugeba paskaičiuot – kiek šiukšlina gyvendamas vienas ir kiek šiukšlina gyvendami penkiese.

  3. Neklaidinkit žmonių. Tai ir pakeitė, kad įmoka priklausys nuo žmonių kiekio, o ne nuo buto kvadratūros. Beto ir atpigs kur mažiau gyvena.

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.