Seimo narys Valentinas Bukauskas: „Didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai“

Seimo narys Valentinas Bukauskas atsako į „Kalvotosios Žemaitijos“ klausimus. Jo teigimu, Seime patvirtintas ir Prezidento pasirašytas 2020 metų valstybės, savivaldybių, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir „Sodros“ biudžetas yra socialiai orientuotas ir mažinantis skurdą. Biudžetas yra realistinis, subalansuotas ir parengtas griežtai laikantis fiskalinės drausmės reikalavimų.

— Žmonėms aktualiausia, kokį poveikį valstybės biudžetas turės jiems, ar atsižvelgta į socialines realijas.
— Didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai — 6 mlrd. 160 mln. eurų. Tai — net 731 mln. eurų daugiau nei šiai sričiai skyrėme praėjusiais metais. Šis didėjimas leis iš esmės spręsti socialines problemas: socialiai pažeidžiamos visuomenės dalies nepriteklius. Be abejo, socialinei sričiai skiriamos lėšos ateityje turėtų būti dar labiau didinamos, atsižvelgiant į valstybės turimas galimybes dėl ekonomikos augimo.
— Kurie visuomenės sluoksniai labiausiai pajus, kad tikrai daugiau skiriama lėšų socialinei sričiai?
— Nuo sausio 1 dienos vaiko pinigai padidėjo 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmokos (su priedu) didėja 30 eurų (nuo 70 iki 100 eurų). Tam biudžete numatyti papildomi 109 mln. eurų.
Senjorų vidutinė senatvės pensija didėja apie 30 eurų, dėl anksčiau įstatymuose įtvirtinto pensijų indeksavimo (iki 377 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu didėja apie 33 eurus (iki 399 eurų). Tam iš viso papildomai skiriama 343 mln. eurų.
Minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ — 41 euru.
Šalpos pensijų bazei padidinti ir mažų pensijų priemokoms nuo 2020 metų liepos 1 dienos biudžete papildomai skirta 10,9 mln. eurų. Valstybinių pensijų ir kitų socialinių išmokų, sumažintų per krizę, daliniam vienkartiniam kompensavimui — 9,93 mln. eurų. Nemokamam priešmokyklinio ugdymo vaikų maitinimui nuo sausio 1 dienos ir pirmokų maitinimui nuo šių metų rugsėjo 1 dienos skirta 6 mln. eurų.
— Pernai pedagogų, kitos profesinės sąjungos išreiškė nepasitenkinimą dėl švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros sričių finansavimo, darbuotojų atlyginimų. Kaip ši problema sprendžiama?
— Kalbant apie viešojo sektoriaus atlyginimų augimą, noriu akcentuoti, kad švietimo srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos vidutiniškai augs 10 procentų. Tam papildomai skirta 98,4 mln. eurų, lyginant su 2019 metais. Tai leis didinti mokyklų vadovų, bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimus, kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį. Jei konkrečiau, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti skirta 10,3 mln. eurų, mokytojų — 66,7 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų — 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų — 16,8 mln. eurų. Kultūros srities darbuotojų atlyginimai 10 procentų augs jau nuo sausio 1 d. Tam papildomai skirta 14 mln. eurų.
Papildomai, palyginti su 2019 metais, medikų atlyginimams didinti skirta 122 mln. eurų. Tai leis įgyvendinti susitarime numatytus įsipareigojimus: nuo antro šių metų pusmečio vidutinis gydytojų darbo užmokestis augtų apie 400 eurų (nuo 1600 iki 2000 eurų), o vidutinis slaugytojų darbo užmokestis didėtų apie 150 eurų (nuo 850 iki 1000 eurų).
Ugniagesių atlyginimams didinti papildomai skirta 11,7 mln. eurų, policijos pareigūnams — 7,3 mln. eurų.
Kitais metais krašto apsaugos sistemos išlaidos didėja 69,1 mln. eurų, lyginant su 2019 m. Tai sudaro 2,02 proc. BVP pagal EBPO paskelbtą BVP prognozę Lietuvai.
— Savivaldybėms valstybės biudžete aktualiausios jų pajamos, ar bus skiriama pinigų įvairiems projektams?
— Biudžeto pajamos sudaro per 11,5 milijardų eurų, o išlaidos — per 12,7 milijardų eurų. Europos Sąjungos pajamos — apie 2 milijardai eurų, išlaidos — per 2,2 milijardų eurų.
Savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet augs 337,6 mln. eurų (11,4 procento). Be to, sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės — savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 procentų nuo jų pajamų.
Kartu su didinamomis išlaidomis svarbiausioms sritims nepamirštama ir apie kaupimą „juodai dienai“: numatoma, jog 2020 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys apie 1,7 mlrd. eurų. Tokio rezervo Lietuva dar niekada nebuvo sukaupusi.
Prezidentui pasirašius valstybės biudžetą, Telšių rajono savivaldybė, kaip ir visos kitos savivaldybės, įstatymų nustatyta tvarka per du mėnesius privalo patvirtinti Savivaldybės biudžetą.
Šiemet tęsiama programa iš Valstybės investicinės programos lėšų Telšių menų mokyklos rekonstrukcijai. Gaila, kad rangovas neįsisavino visų 2019 metais skirtų asignavimų, tad 160 tūkst. eurų reikėjo grąžinti į Valstybės biudžetą.
2020 m. Telšiuose tęsiami LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programų lėšomis finansuojami „Ateities“ progimnazijos, Menų mokyklos, Kęstučio gatvės sporto salės rekonstrukcijos darbai, taip pat numatoma „Ateities“ progimnazijos baseino renovacija.
Noriu pabrėžti, kad 2018 metais Vyriausybei priėmus nutarimą, norint gauti lėšų iš Valstybės investicinių programų, vienas iš kriterijų — ne mažiau kaip 40 proc. visos techninio projekto vertės turi būti prisidėta Savivaldybės savarankiškomis lėšomis.
Kiek ir kuriems projektams rajone bus skirta pinigų, dar per anksti tiksliai pasakyti. Nepamirškime Europos Sąjungos fondų paramos, Kelių priežiūros ir plėtros bei kitų programų, per kurias rajono projektams skiriami pinigai. Kasmet, kaip sakoma, Savivaldybė turi žiemai roges ruošti vasarą: nusimatyti projektus, dėl jų kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas. Kuo pati Savivaldybė aktyvesnė, tuo didesnį finansavimą gaus. Taip pat ne mažiau svarbu ne tik gauti, bet ir įsisavinti skiriamus pinigus, kad nesikartotų atvejų, kai dalį lėšų tenka grąžinti į biudžetą.
— Dėkojame už pokalbį.