Telšių rajonas ne tik žavi savo grožiu, bet ir mena gilias istorines šaknis: čia gausu kultūros paveldo objektų, kurių suskaičiuojama apie 700. Tai karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, kurios svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
Apie kultūros paveldą ir visus su juo susijusius niuansus papasakojo Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas AURELIJA RIČKUVIENĖ.
Justina Lukošienė
— Kiek Telšių rajone yra kultūros paveldo objektų, kurie įtraukti į Kultūros vertybių registrą? Kurie reikšmingiausi?
— Į šį registrą įrašyta apie 700 Telšių rajone esančių kultūros paveldo objektų. Vienas iš reikšmingiausių sakralinio paveldo pavyzdžių — Telšių bernardinų vienuolyno ir Kunigų seminarijos statinių kompleksas, susidedantis iš Šv. Antano Paduviečio katedros, vienuolyno namo, Kunigų seminarijos, šventoriaus vartų bei Antano Gargaso ir Izidoriaus Noreikos kapo. Taip pat verta paminėti Telšių vyskupų rūmus, medinio paveldo unikalų pavyzdį — Biržuvėnų dvaro sodybą, susidedančią iš 22 kultūros paveldo objektų, Telšių senamiestį, inžinerinio, gamybinio paveldo pavyzdį — Telšių spirito fabriko pastatų kompleksą, susidedantį iš 8 objektų, kubizmo stiliaus Telšių Šv. Mikalojaus stačiatikių cerkvę.
— Kokius kriterijus turi atitikti vertybės, kad būtų įtrauktos į Kultūros paveldo objektų registrą?
— Tie kriterijai nustatyti Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens apraše. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai, taip pat turi būti vertinamas ir Vertinimo tarybų atliekamas įvertintų objektų bei vietovių atrinkimas įrašyti į Registrą. Vertinimo procesas susideda iš amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros, reikšmingumo nustatymo, teritorijos bei apsaugos zonos apibrėžimo, reikšmingumo lygmens nustatymo.
Pavyzdžiui, amžiaus cenzas vertintiniems archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms yra iki 1800 metų, etnokultūrinio, istorinio ir sakralinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms — daugiau nei 25 metai, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio, memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms — daugiau nei 50 metų.
— Pagal kokius kriterijus skirstomi kultūros paveldo objektai?
— Pagal prigimtį kultūros paveldo objektai skirstomi į nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus ir į kilnojamąsias kultūros vertybes. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą, lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra: pavienis objektas — vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių, kompleksinis objektas — kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma ir kultūros paveldo vietovė.
Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą, lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, gali būti: archeologinis, povandeninis, mitologinis, etnokultūrinis, architektūrinis, urbanistinis, želdynai, inžinerinis, istorinis, memorialinis, dailės, sakralinis, kultūrinės raiškos.
Kilnojamosiomis kultūros vertybėmis gali būti archeologiniai radiniai, etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai, daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto istorija, įžymių žmonių gyvenimu, šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, meno vertybės: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, meninės fotografijos ir kiti originalūs kūriniai, liaudies dailės kūriniai, statinių dalys ir jų fragmentai, muzikos instrumentai, rankraštinės knygos, kodeksai, spaudiniai ir kiti leidiniai, daiktai, turintys numizmatinę, heraldinę ar filatelinę vertę, mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys daiktai, archyviniai dokumentai, kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai, turintys meninę, istorinę ar kitokią kultūrinę vertę. Kilnojamosiomis kultūros vertybėmis gali būti ir kilnojamųjų kultūros vertybių atskiros dalys.
— Kokios yra pagrindinės Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus funkcijos?
— Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus svarbiausi uždaviniai yra vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos nacionalinę politiką bei vykdyti Kultūros paveldo departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinio administravimo funkcijas skyriaus veiklos teritorijoje. Pagrindinės funkcijos yra nagrinėti besikreipiančių fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, pranešimus, pagal kompetenciją metodiškai vadovauti kultūros paveldo apsaugai, teikti siūlymus Kultūros paveldo departamentui inicijuoti kultūros vertybių įregistravimą Kultūros vertybių registre, teikti siūlymus inicijuoti aptiktos vertingosios savybės atskleidimą, nustatymą, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimų patikslinimą, sudaryti Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos sutartis, išduoti apsaugos reglamentus, tvarkybos darbų projektavimo sąlygas, teritorijų planavimo sąlygas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, planavimo sąlygas žemėtvarkos projektams.
Telšių skyrius taip pat vykdo kontrolę, t.y. tikrina, kaip vykdomas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai, kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose.
Nustatant paveldosaugos reikalavimų pažeidimus, kontroliuoja, ar laikomasi kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo tvarkos, surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas, atlieka stebėseną, kreipiasi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui ir kt.
— Kiek praėjusiais metais nustatyta paveldosaugos pažeidimų ir kaip nubausti pažeidėjai?
— Vienas iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tikslų yra ne tik bausti, bet ir vykdyti prevencinę veiklą, skatinti žmonių sąmoningumą, saugant kultūros paveldo objektus, „užbėgti už akių“ neteisėtam veiksmui. Tam ir yra vykdoma kontrolė. Telšių skyrius kuruoja visą apskritį, ne tik Telšių rajoną. Per 2019 metus buvo surašyta 11 reikalavimų pašalinti pažeidimus, vienas Administracinių nusižengimų protokolas, pagal kurį asmuo turėjo sumokėti baudą.
— Dažnam kultūros paveldo objektui, ypač pastatams, reikalinga renovacija. Kokie būtini reikalavimai, norint remontuoti kultūrinę vertybę?
— Nors daugelyje žodynų renovacija apibrėžiama kaip atnaujinimas, atkūrimas, bet, kalbant apie kultūros paveldo objektus, mes šio termino nenaudojame, nes renovacija kultūros paveldo objektuose neleidžiama. Kultūros paveldo objektuose yra atliekama tvarkyba. Tvarkyba — tai nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomieji tyrimai, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas galimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos išlikusios vertybės dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai. Norint tvarkyti nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą (pvz., pastatą), būtų tikslinga kreiptis į Kultūros paveldo departamento teritorinį skyrių, kuris nukreiptų tinkama linkme. Apskritai kalbant, Kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus, pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.
— Kokius ryškiausius kultūros paveldo objektų tvarkybos pavyzdžius išskirtumėte Telšių rajone?
— Iš tokių įvardyčiau Telšių bernardinų vienuolyno ir Kunigų seminarijos statinių kompleksą, Biržuvėnų dvaro sodybos ponų namą, oficiną, Telšių spirito fabriko pastatų komplekso didžiąją dalį pastatų, Šatrijos piliakalnį.
— Dėkoju už pokalbį.