Pavėluoto darbo užmokesčio pasekmės

Įmonėje, kurioje dirbu, dažnai vėluoja darbo užmokestis. Kaip elgtis, kai darbdavys laiku nesumoka atlyginimo?

Lietuvos gyventojai vis labiau domisi savo teisėmis, siekia jas apginti, tačiau darbo santykiuose neretai pasitaiko situacijų, kai darbuotojas labiau linkęs kantriai kentėti nepalankias darbo sąlygas, nei imtis aktyvių veiksmų. Nors Darbo kodeksas aiškiai apibrėžia darbuotojų teises, neretai darbuotojai vengia konfliktinių situacijų su darbdaviais. Stokojantiems ryžto, padėti gali profesinės sąjungos, o kai jų nėra — darbo tarybos arba darbuotojų patikėtinis.
Svarbu žinoti, kad pagal darbo kodeksą, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo — kartą per mėnesį. Už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Darbdaviui vėluojant sumokėti darbo užmokestį (darbo santykiams nepasibaigus), darbuotojui priklauso delspinigiai. Jei dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Nuo 2019 m. vasario 1 d. už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą nustatytas 0,07 proc. delspinigių dydis. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis — darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Kai atlyginimų nesumokėjusiai įmonei iškelta bankroto byla, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Pagal darbo kodeksą, darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.
Jei darbdavys vėluoja atlyginimą darbuotojams sumokėti du mėnesius ar ilgiau, darbuotojas turi teisę laikinai nedirbti — laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti savo darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Darbdavys sumoka darbuotojui ne mažesnę kaip vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį, išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai.
Kai darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, svarbu darbuotojams nedelsiant reaguoti — pirmiausia kreiptis į darbdavį, o situacijai nepasikeitus, į profesinę sąjungą ar darbo ginčus nagrinėjančias institucijas — Valstybinę darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją.
Jei turite daugiau klausimų, kviečiame konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija arba įsilieti į socialinį dialogą internete adresu www.socdialogas.lt