Praėjusių metų spalio 1-ąją „Kalvotojoje Žemaitijoje“ buvo išspausdinta Donatos Kazlauskienės publikacija „Telšiuose filmuojamas filmas apie mistinį partizanų mūšį“. Praėjo šiek tiek laiko, todėl ir Redakcijai, ir laikraščio skaitytojams parūpo, kada galės pamatyti šį filmą.
Algirdas Dačkevičius
Į Redakciją užsukę operatorius bei idėjos autorius Marijonas Breitmozeris su projekto koordinatore ir rengėja Donata Kazlauskiene papasakojo, kaip buvo kuriama meninė inscenizacija-edukacinė dokumentika „Dievo Krėslas“, kurią tarsi lydėjo Dievo apvaizdos akis.
Pasak M.Breitmozerio, jį pirmiausia suintrigavo pamatyta žurnalisto Arturo Budrio filmuota medžiaga apie telšiškių brolių Alfredo ir Romualdo Jonušų 2016 metų pavasarį Dievo Krėslo miške rastus Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės dokumentus, kurie perduoti Lietuvos ypatingajam archyvui. Jų broliai ieškojo beveik 10 metų.
Skaitytojams priminsime, jog 1949 metais Dievo Krėslo miške buvo įsikūrusi Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanų, vadovaujamų Edmundo Rekašiaus-Lakūno, stovykla.
1949 metų gegužės 21 dieną MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko vykdytos karinės–čekistinės operacijos metu, šukuojant Dievo Krėslo mišką, stovykla buvo aptikta. Kautynės tęsėsi visą dieną. Per susišaudymą žuvo 7 Žarėnų kuopos partizanai. Operacijos metu keturi partizanai pateko į nelaisvę, trys iš jų buvo sunkiai sužeisti, dviem pavyko pasprukti iš apgulties.
Pasak A.Budrio, drauge su broliais A. ir R.Jonušais filmuoti partizanų atsiminimus bei kitą su rezistencinėmis kovomis susijusią medžiagą labiausiai jį paskatino „Kalvotosios Žemaitijos“ žurnalistas Alvydas Ivoncius, parašęs publikaciją „Mūšis, po kurio neliko liudininkų“.
M.Breitmozeris atviravo, kad tuomet ši filmuota medžiaga apie partizanų dokumentų radimą, nors ir buvo įdomi, neišsivystė į tolimesnį projektą. Matyt, reikėjo sulaukti tos simbolinės Dievo apvaizdos akies mirksnio, kad atėjo laikas rimtesnei meninei inscenizacijai-edukacinei dokumentikai apie Dievo Krėslo miško partizanus.
Tokios idėjos įgyvendinti neįmanoma be lėšų, todėl buvo parengtas projektas „Žemaitijos partizanų keliais“ ir pateiktas Lietuvos kultūros tarybai (LKT) vertinti. Telšių apskrities Regioninė kultūros taryba patvirtino projekto paraišką ir LKT finansavimą skyrė. Prie projekto finansine dalimi taip pat prisidėjo Telšių rajono savivaldybė. Šį projektą ėmėsi įgyvendinti Žemaitės dramos teatro suburta iniciatyvinė grupė su projekto vadovu Mindaugu Drimba, jau minėtais D.Kazlauskiene, M.Breitmozeriu, režisieriais Donatu Žilinsku, Badri Tserediani ir kt.
Pasak M.Breitmozerio, buvo kuriama ir filmuojama dokumentais, archyvine medžiaga bei dar likusių gyvų liudininkų pasakojimais paremta maždaug valandos trukmės meninė inscenizacija-edukacinė dokumentika.
„Ypač vertingi 88-erių metų kovų liudininko ryšininko Adomo Gedvilo-Adzio atsiminimai. Jis buvo partizanų „akys ir ausys“. Adzio globojami partizanai buvo tarsi Dievo apvaizdos palytėti, nes jie sėkmingai įveikdavo visas negandas. Meninėje inscenizacijoje, būtent per 14-metį berniuką ryšininiką Adzį — tiek tuomet buvo Adomui Gedvilui metų — įvairiose scenose prasisuka visas pokarinis veiksmas ir atsiskleidžia partizanų žūties tragedija“,— pasakojo D.Kazlauskienė. Adomą įkūnija jaunas ir perspektyvus aktorius Ernestas Klimovas. Meninėje inscenizacijoje-edukacinėje dokumentikoje taip pat vaidino profesionali aktorė Margarita Bladženauskaitė, Telšių Žemaitės dramos teatro aktoriai Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė, Remigijus Macas, Kristina Sutkienė, partizanų rekonstruktoriai, karo istorijos klubo „Baltijos štormas“ rekonstruktoriai, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai ir kiti.
M.Breitmozeris užsiminė, jog filmavime dalyvavo apie 40 žmonių. Partizanus reikėjo aprūpinti to meto uniformomis, ginklais, pravertė ir viena kita pokarinė transporto priemonė. Organizatoriai sukosi kaip vijurkas, o visur byrėjo lėšos, kurių, gautų iš projekto, gerokai pritrūko. Dėl to projekto rengėjai prie projekto prisidėti kviečia visus galinčius ir norinčius tapti rėmėjais.
Filmavimas nevyko vienoje vietoje Dievo Krėslo miške ar Saušilio miške Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanų žeminėje (kitaip vadinamame „Žiemos bunkeryje“), todėl reikėjo paklaidžioti po miškus, surandant kuo įtaigesnes veiksmui atskleisti vietas. Ir čia buvo jaučiama, jog inscenizacijos sumanytojus lydi Dievo apvaizdos akis, ypač atrandant reikalingą sodybą, prie kurios bemaž 15 scenų nufilmuota. Pagaliau ta simbolinė Aukščiausiojo apvaizda tarsi pakuždėjo meninės-edukacinės inscenizacijos „Dievo Krėslas“ pavadinimą.
Mūsų šalies istorijoje partizaninės kovos dešimtmetis okupuotoje Lietuvoje vertinamas kaip Lietuvos valstybingumo tąsa. Vis dėlto šio sudėtingo ir dramatiško laiko istorija dar nėra parašyta ir iki galo suprasta. Vis atrandama naujų faktų, dokumentų, liudijančių to meto įvykius. Todėl ir meninė inscenizacija-edukacinė dokumentika „Dievo Krėslas“ neapeliuoja į nenuginčijamą tiesą. Žmonės, su kuriais susidūrė kūrėjai ir istorijos, apsupti savotiškos mistikos. Pagaliau, ir ne toks tikslas.
„Jei ne vienam buvo diegiama partizanus vadinti banditais, daug nesukant sau galvos, edukacinė dokumentika veikiausiai bus paskata permąstyti ir pervertinti pokarį bei jo istorinius procesus. Turėtų būti dvasiškai surambėjęs žmogus, kad nepajėgtų įsijausti, ką reiškia jaunystėje netekti įprasto namų gyvenimo, tėviškės, mylimų žmonių, dvasinės ramybės palaimos, tėvynės, pagaliau net gyvybės. Mes siekiame atspindėti skaudžius to meto įvykius, parodyti, kaip tuomet klostėsi gyvenimas ir akcentuoti, ypač jaunuomenei, apie mažos tautos stiprybę ir pasipriešinimą okupacijai“,— sakė D.Kazlauskienė.
M.Breitmozeris džiaugiasi, kad tokia inscenizacija apie pokario kovų tragediją Telšiuose (o gal ir visos Respublikos rajonų lygmenyje) yra sukurta pirmoji, tad operatorius nuoširdžiai puoselėja viltį, jog ji galėtų pasirodyti ir šalies kino teatrų ekranuose.
O kada meninę inscenizaciją-edukacinę dokumentiką „Dievo Krėslas“ pamatys telšiškiai? Organizatoriai nusiteikę, kad ji turėtų būti parodyta Kovo 11-osios proga Telšių miesto arenoje. Apie tai bus papildomai informuojama.