Kartas nuo karto Telšiuose vyksta muzikiniai susibūrimai, kuriuose galima išvysti Juozą Rimeiką, nestokojantį sceninės patirties ir muzikalumo. Šis jaunas bei talentingas vyrukas ne tik pats kuria muziką, bet ir moko jaunuolius, kurie nori atskleisti savo muzikinius sugebėjimus. Apie jo muzikalias šaknis ir veiklą kalbuosi su pačiu straipsnio herojumi.
Justina Lukošienė
— Rodos, muzika Tave lydi visą gyvenimą. Nuo ko prasidėjo pažintis su muzikos pasauliu?
— Senelis, garsus kompozitorius Jurgis Gaižauskas, dažnai atvykdavo į Telšius koncertuoti, tad liaudies kapelų šventėje „Grok, Jurgeli“ buvau apsuptas daugybės muzikantų. Įdomu tai, kad nors tuo metu dar nelabai mokėjau groti, bet senelio apsilankymai ir grojimas išlavino mano klausą. Pamenu, jog dažnai sėdėdavau su seneliu prie pianino ir klausydavau jo grojamų kūrinių.
— Ar tiesa, jog ir kiti Tavo artimieji yra muzikaliai talentingos asmenybės?
— Teisybė, nes turiu tetą, kuri groja didžiausiuose Lietuvos orkestruose. Ji — nuostabi asmenybė ir talentinga violončelistė. Taip pat mano brolis Gabrielius yra labai gabus kontrabosistas.
— Esi dainų ir muzikos autorius. Kiek esi subrandinęs savo kūrybos vaisių? Kurie muzikiniai kūriniai paliko ryškiausią pėdsaką Tavo širdyje?
— Tiksliai nepamenu, bet ne tiek ir daug — gal apie 20 kūrinių. Kuris paliko ryškiausią pėdsaką? Išskirčiau vieną, kurį brandinau visus metus. Jis buvo kurtas iš meilės…
— Ne paslaptis, kad dažnas muzikos ir dainų autorius, kad ir kiek būtų unikalus savo kūryba, bet turi muzikinius autoritetus, į kuriuos norėtų lygiuotis. Ar pats galėtum išskirti atlikėjus ar grupes, kurie Tave inspiruoja?
— Galbūt kelios užsienio grupės, tokios kaip „The Black Keys“, „Arctic Monkeys“, „The Cure“. Mane taip pat įkvepia kurti įvairios emocijos, kurios kartais tiesiog žaibiškai užplūsta, tada belieka jas greitai įrašyti.
— Kiek teko Tave matyti scenoje, kyla įspūdis, jog esi maištinga, vietoje nenustygstanti siela. Ar toks esi ir gyvenime, kai nulipi nuo scenos?
— Galima ir taip pasakyti. Esu veiksmo žmogus, kuris negali nusėdėti vienoje vietoje. Man nuolatos reikia veiklos.
— Ne taip seniai nutraukei savo muzikinę veiklą rock’n’rollo/bliuzo grupėje „LitRoll“. Kokios priežastys nulėmė tokį Tavo sprendimą?
— Kaip jau minėjau, negaliu sėdėti vienoje vietoje. Vietinės reikšmės koncertai po truputį pradėjo atsibosti, o ir norėjosi daugiau praplėsti savo muzikinę veiklą. Taip pat pastaruoju metu kūrybiniai procesai priblėso ir, žinoma, nebeliko grupėje bendros nuomonės, interesų. Šios priežastys ir nulėmė tokį sprendimą, kuris tikrai nebuvo lengvas.
— Baigęs muzikos pedagogikos studijas, pareiškei, jog norėtum mokyti vaikus muzikos. Ar įgyvendinai šią savo svajonę?
— Buvau paminėjęs, kad norėčiau atidaryti savo neformalią muzikos mokyklą, tačiau, laikui bėgant, ta mintis po truputį išblėso. Užtat norisi pasidžiaugti, kad mano kolega Jokūbas Maščinskas, kuris yra ne tik labai geras būgnininkas, bet ir labai geras draugas, mūsų bendrą idėją įgyvendino. Nuo šiol Telšių jaunimas turi puikią vietą, kurioje gali mokytis muzikos subtilybių, o, kalbant apie mane, šiuo metu dirbu Varnių seniūnijos kultūros centre, kuriame mokau groti jaunimo kolektyvą.
— Kaip sekasi ugdyti jaunąją kartą, panorusią išmokti muzikos atlikimo subtilybių?
— Gana gerai, tik kartais, be abejo, pritrūkstam kantrybės, bet gerai sakoma, kad viskas ateina su laiku.
— Kokius naujus tikslus, susijusius su muzikine karjera, esi išsikėlęs ateičiai? Galbūt yra minčių suburti naują grupę?
— Dabar esu save paleidęs plaukti ramia kūrybine srove, tiesiog nespaudžiu savęs. Kol kas nežinau, ar subursiu naują grupę, ar pradėsiu solinę karjerą, bet, mano nuomone, geriausi dalykai įvyksta netikėtai, tad palauksiu to netikėtumo.
— Dėkoju už pokalbį.