Medžių genėjimo paskirtis — išsaugoti ir palaikyti kiekvieno medžio įgimtą lajos formą bei kontūrų plastikos savitumą. Į daugeliui rūpimus klausimus, kaip teisingai genėti medžius jų nežalojant, atsako Telšių rajono savivaldybės Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas.
Justina Lukošienė
— Kokie pagrindiniai medžių genėjimo tikslai?
— Pašalinti sausus, džiūstančius ir dėl ligų, kenkėjų, šalčio, šalnų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius bei vėjo ir sniego laužtus, iki 60° kampu pasvirusius bei pavojų praeiviams bei pastatams keliančius stiebus ir šakas. Reguliuoti, tiksliau, pagausinti žydėjimą ir derėjimą, pagerinti žiedų bei vaisių kokybę, ypač juos sustambinant. Palaikyti pusiausvyrą tarp antžeminės dalies ir šaknų sistemos, kuomet antžeminei daliai ekstremaliomis sąlygomis pradeda nepakakti maisto medžiagų. Vešli laja svarbi visiems medžiams, o ypač turintiems ryškių spalvų lapiją, todėl vienas iš tikslų — padidinti vyresnio amžiaus medžių ir ypač krūmų gyvybingumą, lajų vešlumą ir išraiškingumą, juos atjauninant.
Atjauninimo esmė yra ta, kad staiga daug sumažinus antžeminę dalį, stimuliuojamas atitinkamos šaknų sistemos naujos dalies susidarymas. Taip pat siekiama išlaikyti lajų įgimtą formą, kai prarasta viršūnė arba gretimos šakos su ja konkuruoja, ir tokiu atveju, kai medis vystosi nenormaliai (tampa vienpusis, išsikreivina ar lajose susidaro tuštumos). Išretinti pernelyg sutankėjusias lajas, kuriose vienos šakos stelbia kitas, o medis arba krūmas tamsina langus ar meta šešėlį ant kitų naudingų augalų. Sumažinti medžių gabaritus, kai dėl neapgalvoto asortimento parinkimo sodinant arba pakitus erdvei, medžiai joje nebetelpa, šakomis pernelyg priartėja prie pastatų ir statinių arba remiasi į juos, trukdo pėsčiųjų ir transporto eismui, kai apsunkina realizuoti racionalius urbanistinius projektus, atitaisyti ankstesnių genėjimų klaidas.
Visais atvejais būtina atminti, kad genėjimo pagrindinė paskirtis — išsaugoti ir palaikyti kiekvieno medžio ir krūmo įgimtą lajos struktūrą ir kontūrų plastikos savitumą. Antra vertus, griežtai laikantis šio reikalavimo, genėjimu reikia pasiekti, kad augalai tiktų kuriamai aplinkai. Ne mažiau svarbu, kad jie atitiktų naujas urbanizuotos aplinkos estetinės būklės gerinimo funkcijas.
— Kokie yra medžių genėjimo būdai?
— Vienas iš jų yra lajų retinimas, kai išpjaunama ne daugiau kaip 20 proc. neskeletinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę. Taip pat vienas iš būdų — lajų pakėlimas, kai palaipsniui (per kelerius metus) nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2-3,6 m ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę).
Kitas metodas — lajų pažeminimas, kai yra nudžiūvusi viršūnė. Medžius taip pat būtina žeminti, kai jie trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms. Tai atliekama nupjaunant iki 1,5-2 m ilgio viršūnę, žemiau pjūvio 1/5-1/3 likusios lajos dalyje išpjaunamos iš pagrindo visos šakos. Paliktos žemesnės šakos su viršūnėmis negenimos. Po pirmo ir antro vegetacijos periodų susidarę vertikalieji ir šoniniai epikorminiai ūgliai trumpinami 1/2-1/3 jų ilgio. Ir kitas būdas — lajų apipjaustymas (redukcija), lajos dalinis pakeitimas retinant, kai papildomai pašalinamos ištisos arba patrumpinamos nuo 1/4 iki 1/3 ilgio keletas (dažniausiai 2-3) storųjų šakų.
Tačiau net ir tuo atveju, kai numatoma šalinti keletą šakų ištisai, rekomenduotina pirmajame etape jas patrumpinti 1/4-1/3 ilgio, o galutinai išpjauti po metų. Šiuo atveju pjūviai daromi kiek galima priartinant prie paliekamos vyresniosios šakos arba stiebo.
— Kokios dažniausiai pasitaikančios medžių genėjimo klaidos?
— Dažniausiai neleistinai apipjaustytus medžius galima apibūdinti taip: nupjautas stiebas su viršutine lajos dalimi 1-5 m aukštyje nuo žemutinių šakų. Nupjautos visos šakos su viršūne, paliekant 0,3-1,5 m kelmelius-stagarus. Yra ir tokių atvejų, kaip minėta aukščiau, kai pašalinama visa laja, paliekant tik trumpesnį ar ilgesnį stiebą. Tačiau tai ne genėjimas, o medžio nukirtimas — už tokį pažeidimą baudžiama. Genint medžius, neleidžiama nupjauti medžio stiebą bet kokiame aukštyje, išskyrus viršūnių pažeminimą bei taikyti genėjimo būdą, kuomet nupjaustomos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius-stagarus.
— Kaip taisomi netinkamai apgenėti medžiai?
— Lajų pakėlimo būdu, kai išlikęs medžių pagrindinis stiebas. Laipsniškai šalinant nuo pat stiebo žemutines iškraipytas, dažnai su niekad neužgysiančiomis ankstesnių apipjaustymų žaizdomis šakas, paskatinama stiebo viršūnė sparčiai augti į viršų ir normaliai šakotis. Taip pat taikant figūrinį formuojamąjį genėjimą ir suteikiant lajai taisyklingą geometrinę formą, kai sunaikinto stiebo tęsinyje išaugusios visomis kryptimis išsikraipiusios šakos.
Šiuo atveju trumpinamos išsišovusios 1-3 metų šakelės lajos išorėje. Tokiu kruopščiu kasmečiu (1-3 kartus per vegetacijos periodą) apkarpymu galima suformuoti taisyklingos geometrinės formos (rutulio, kūgio, piramidinę) lają.
— Ar reikalingas leidimas medžiams genėti?
— Leidimo saugotiniems medžiams kirsti ir genėti nereikia, jeigu jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys.
Atsakingoms institucijoms šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant — dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio pakitus medžių būklei, kai dėl to jie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai arba turtui. Žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, ar jų raštišku sutikimu kitas asmuo geni iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakas, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos — iš stiebo (pirmos eilės ašis) išaugusios pagrindinės (antros eilės ašis) šakos ir iš pagrindinių šakų išaugusios pirmos eilės šalutinės (trečios eilės ašis) šakos.
Visais kitais atvejais leidimas saugotiniems želdiniams kirsti ar genėti reikalingas. Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2008 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 206).
Visais atvejais geriau pasitikrinti, ar medis yra saugotinas. Konsultuojama ir telefonais: (8~444) 54285, (8~444) 51839.
— Kokios baudos gresia tiems asmenims, kurie medžius genėja be išduoto leidimo?
— Tai numato Administracinių pažeidimų kodekso 281 straipsnis: Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas.
1. Neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
2. Neteisėtas želdynuose esančių saugotiniems nepriskirtų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimas arba naikinimas, neteisėtas valstybės ar savivaldybių ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių lianų žalojimas arba naikinimas, neteisėtas vejų ir gėlynų žalojimas ar naikinimas, neteisėtas želdynuose esančių mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių gadinimas, naikinimas ar perkėlimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
Administracinių pažeidimų kodekso 368 straipsnyje numatyta atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą.
1. Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio kodekso 281 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų ir įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Esant rimtam pažeidimui, kai medis praktiškai sunaikinamas, vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtintomis metodikomis ir įkainiais, skaičiuojama ir atstatomoji vertė.
— Kiek Telšių rajone nustatoma pažeidimų, susijusių su medžių genėjimu?
— Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyrius per metus surašo iki 5 protokolų, mažiau žalos padarę asmenys įspėjami žodžiu. Dalį pažeidėjų baudžia ir aplinkosaugos pareigūnai.
— Dėkoju už pokalbį.