Gėdingos klaidos Žemaičių šlovės sienoje

Tarybos narys savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pasipiktinimu dėl klaidų, priveltų memorialinėje lentoje svarbiausiems žemaičių mūšiams atminti.

Savivaldybės tarybos narys Linas Šedvilas pasipiktino, kad Žemaičių šlovės sienos memorialinėje lentoje, skirtoje įžymiausiems žemaičių mūšiams, apstu klaidų. Tiesa, jis tų klaidų nepasistengė įvardinti.

Alvydas Ivoncius

L.Šedvilas, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasitenkino vien paraginimu, kad tyrimą atliktų… žurnalistai. Tarybos nariai turi teisę gauti informaciją iš Savivaldybės administracijos. Kuo puikiausiai patys gali išsiaiškinti, kas ir ką negero padarė: tai, be kita ko, jų pareiga.
Juo labiau, L.Šedvilas tikriausiai gerai žino, kad memorialinių lentų gamybos pagrindinis iniciatorius yra Savivaldybės tarybos narys Algirdas Žebrauskas: jo ir galėjo paklausti, kaip neseniai sukurtoje lentoje įsivėlė klaidų. O lentas, ką L.Šedvilas taipogi turėtų žinoti, kuria dažniausiai Etatinis menininkas — Dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius.
Aišku, Tarybos nariui paprasčiau paraginti kitus griebtis tyrimo. Be to, juk A.Šedvilas priklauso valdančiajai koalicijai, kurios nariu yra ir meninių lentų iniciatorius A.Žebrauskas. Čia neteigiame, kad dėl jo kaltės įžymiausiems žemaičių mūšiams atminti skirtoje lentoje privelta klaidų.
Klaidos neišvengė net pats įžymiausias mūšis, kurį laimėjo žemaičiai. Lentoje įrašytas Durbės mūšis, įvykęs 1260 metų liepos 13 dieną. Tačiau lentoje įrašyta, kad mūšis įvyko birželio 13 dieną.
Lentoje pagerbtas Medininkų mūšis, įvykęs liepos 27 dieną. Deja, lentoje įrašyta, kad mūšis įvyko birželio 27 dieną. Kažkodėl abu mūšiai paankstinti vienu mėnesiu. Lentoje paminėtas Lievardės mūšis, įvykęs 1261 metais. Neteisingai įrašytas vietovardis: turėtų būti Lielvardės.
Kažkaip ir kažkodėl šios lentos iniciatoriai ir kūrėjai pamiršo ypatingai svarbų faktą: žemaičių sukilimą prieš okupantus švedus, prasidėjusį 1656 metais.
Tuo metu rytinė Lietuvos dalis buvo okupuota rusų, o vakarinė — švedų. Nors su jais buvo sudaryta Kėdainių unija, švedai elgėsi kaip okupantai. Pirmiausia sukilo žemaičiai ir sunaikino daugelį po kraštą išbarstytų švedų įgulų. 1656 metais atvykusi švedų karvedžio de la Gardžio kariuomenė gegužės pabaigoje mūšiuose dėl Šiaulių nugalėjo sukilėlius, tačiau, matydamas, kad nebepajėgs numalšinti sukilimo, grįžo į Rygą. Žemaičių sukilimas prieš švedus buvo lemiamas lūžis išvaduojant Lietuvą ir iš švedų, ir iš rusų okupantų, taigi turėjo itin svarbios įtakos Lietuvos valstybės likimui. Mūšis dėl Šiaulių neabejotinai vertas garbės šioje lentoje, nesvarbu, kad buvo pralaimėtas.
L.Šedvilas piktinasi, kad „kažkas už tą lentą paėmė gerus pinigus“. Tarybos narys mano, kad tie, kurie „dėjo parašus“, turėtų padengti visas išlaidas dėl klaidų ištaisymo. L.Šedvilui galima priminti, kad jis yra Savivaldybės tarybos narys, todėl jam pačiam derėtų kreiptis į merą, Savivaldybės administracijos vadovus, kad šie priverstų iniciatorius padaryti naują lentą be klaidų. L.Šedvilas čia teisus: Savivaldybė už tai neturėtų mokėti.
Beje, ši lenta, atrodo, kainavo 15 tūkstančių eurų.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.