Telšių gidė, gebanti rokuotis ne tik žemaitiškai, bet ir japoniškai

Elė Kakanauskienė — gidė, mokytoja, rašytoja, tenisininkė, viena stilingiausių ir ryškiausių Telšių moterų. Tie, kurie ją pažįsta, sako, kad ji yra „kieta“, drąsi ir puikiai bendrauja su turistais apie savo mylimą kraštą ne tik žemaitiškai, bet ir japoniškai.

Pagal „Meška TV“ parengė Justina Lukošienė

„Esu vedusi ekskursijas populiariausiais maršrutais už Telšių į Viešvėnų dvarą, į Šatriją. Biržuvėnų dvaro darbuotojos buvo paprašiusios vesti ekskursiją rusų kalba.
Ypatingai įsiminė viena ekskursija su japonais. Alsėdžiuose gyvenanti Jadvyga Martusevičienė paskambino man ir pasakė, jog reikia pagalbos, nes atvažiuoja du japonai, kurie labai domisi pirtimis. Vienas iš jų — architektas. Abu norėjo Japonijoje įsirengti tokią pirtį, kokią mes turime Žemaitijoje. Tą ekskursiją pavadinčiau kelione po pirtis su pasipėrimais, nes juos reikėjo ir išperti, ir parodyti, kaip naudotis ta pirtimi. Prisidėjo ir Zigmas Nevardauskas, kuris yra „užkietėjęs“ pirtininkas. Ši ekskursija truko ne kelias valandas ir ne vieną dieną, o kelias dienas, kol jie suprato, kas yra ta pirtis, kaip reikia ją įsirengti. Kiek žinau, tai jie iš tikrųjų įsirengė tą pirtį Japonijoje. Nežinau, kokio lygio, bet labai domėjosi pirčių įrengimu“,— pasakojo Elė Kakanauskienė.
Gidė su miesto svečiais bendrauja ne viena kalba. Dažniausiai ekskursijas veda žemaitiškai. „Ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti tas ekskursijas, kurias vedžiau lietuvių kalba. Antroje vietoje būtų ekskursijos anglų kalba, nes daugiausia atvažiuoja turistų, kalbančių ir suprantančių šią užsienio kalbą. Taip pat esu ekskursijas vedusi rusų bei vokiečių kalbomis, bet pastarąją užsienio kalbą esu šiek tiek primiršusi. Ekskursijai vokiečių kalba reikia iš anksto pasiruošti, pasikartoti kai kuriuos užmirštus niuansus. Ir, kaip žinot, dar japonų kalba, bet, kalbant apie mano minėtus japonus, tai mūsų bendravime reikėjo įterpti tik vieną ar kitą japonišką žodį, jei kažko jie nesuprato angliškai. Paprastai netenka daug kontaktuoti japoniškai, nes turistai iš Japonijos dažniausiai kalba angliškai“,— teigė pašnekovė.
Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais susiduria būdama gide, telšiškė išskyrė laiko planavimą, nes, anot jos, kartais tiesiog nepavyksta įsitekti laike, kai reikia vesti kelias ekskursijas. „Skirta valanda, nors žinai, kad per tą valandą nenulėksi, bet stengiesi atitikti grupės reikalavimus. Taip pat vienas iš iššūkių yra grupės nuotaika, nes kartais išties sunku suvaldyti ir pajausti tą grupę, kokie žmonės čia susirinko, nes atvažiuoja ir piktų ar alkanų, kuriuos reikia pasistengti išjudinti. Tas grupės suvaldymas — labai svarbus dalykas.
Dažniausiai miesto svečiai pageidauja, kad kalbėčiau žemaitiškai. Kai pasakau, kad rokuosimės žemaitiškai, visi kažkaip tą entuziastingai priima, o anksčiau iškart sakydavo, jog nieko nesupras. Gal vieną turistų grupę turėjau, kuri buvo piktokai nusiteikusi“,— dalijosi savo patirtimi gidė.
Elė Kakanauskienė labiausiai įsimena susitikimus su įdomiais žmonėmis, kurie suteikia ne tik gerų emocijų, bet ir vertingos patirties. „Prisimenu vienas išskirtines vestuves, kai telšiškis tuokėsi su moterimi iš Naujosios Zelandijos. Abu gyvena Londone, bet susituokti atvažiavo čia. Teko miestą aprodyti jaunosios giminaičiams, kurie kiekviename žingsnyje gėrėjosi Žemaitijos sostinės gražumu. Paskui vienoje turistų grupėje buvo dainuojančios estų moterys, kurios sugalvojo jaunavedžiams sudainuoti vestuvinę dainą. Jos prišoko, padainavo, paskui papasakojo, kokia čia daina buvo.
Kartais ir pati sugalvoju kokią neįprastą situaciją: vieno projekto metu, kuriame buvo miesto svečių iš Turkijos ir Vengrijos, nutariau su jais užeiti pas kaimyną, gyvenantį šalia Durbės skvero. Visi susėdom išgerti arbatos, pasikalbėti, tiesiog norėjosi parodyti, kaip pas mus gyvena paprasti žmonės“,— atviravo moteris.
Skirtingomis kalbomis vedanti ekskursijas Elė Kakanauskienė — telšiškė ir grynakraujė žemaitė. Telšiai — jos gimtasis miestas, pasaulio širdis, o visi kiti kraštai jai tėra tik įdomūs užkampiai, todėl šios gidės ekskursijos po Žemaitijos sostinę yra ryškios, turtingos, sukauptos patirties, išgyventos ir išjaustos. „Telšiai yra labai gražus miestas. Labiausiai patinka, kai atvažiavę turistai sako, kad čia tik miestelis, bet po to greitai pastebi, kad jų nuomonė keičiasi su kiekvienu žingsniu — jie susižavi Žemaitijos sostine. Telšiai turi savo aurą, savo dūšią. Tai yra miestas, kuris vertas pabuvimo, pasigėrėjimo, o mes turėtume būti laimingi, kad jame gyvename. Paskaičiavau, kad jau 11 metų dirbu gide ir šis darbas nenusibosta, nes visąlaik keičiasi, t.y. jį pats gali keisti, atrasdamas naujas vietas, parodydamas naujus kampelius, sutikdamas vis naujų žmonių“,— konstatavo žemaitė.