Vilma Rumšienė drėbtelėjo: jei neturtingas, tai — tinginys

Savivaldybės tarybos narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių rajono skyriaus pirmininkė Vilma Rumšienė.

Telšių rajono „valstiečių“ lyderė, savo, kaip kandidatės anketoje, melavusi apie išsilavinimą, išreiškė požiūrį ir į neturtingus žmones. Neva jie neturtingi todėl, kad yra tinginiai. Tai, manytume, ciniškas, daugumą žmonių įžeidžiantis Savivaldybės tarybos narės pareiškimas.

Alvydas Ivoncius

Dauguma žmonių nėra turtuoliai
Turtingumas ir neturtingumas — gana sąlyginės sąvokos. Į skurdą įklimpusiam žmogui tūkstantį eurų per mėnesį gaunantis kaimynas gali pasirodyti esąs turtuolis. Tačiau vis dėlto turtingais žmonėmis laikomi tie, kurių buities, pajamų standartai stipriai viršija kitų žmonių pragyvenimo lygį. Turtingi žmonės nevyrauja visuomenėje. Dažniausiai tai būna dalis verslininkų, ūkininkų, teisininkų, medikų, architektų, konsultantų ir panašių sričių specialistų. Bet — tik dalis. Ne kiekvienas verslininkas ar ūkininkas yra turtingas.
Nerasi Lietuvoje nė vieno turtingo mokytojo ar aukštosios mokyklos dėstytojo. Nepriklauso jie ir pasiturinčių žmonių kategorijai, ne visus būtų galima priskirti net viduriniajai klasei.
Daugiau nei iš milijono dirbančių Lietuvos gyventojų turtingų yra labai nedidelė dalis. Dauguma dirbančiųjų nėra net pasiturintys, tačiau jie neskursta. Kur kas mažesnę dalį galima priskirti viduriniajai klasei, įstengiančiai užsidirbti daugiau nei būtina kasdieniams poreikiams tenkinti, susitaupyti, įsigyti geresnio turto, leisti sau keliones ir pramogas.
Darbininkai, mokytojai, medikai, kultūros srities darbuotojai, pensininkai, neįgalieji, menininkai ir panašių sluoksnių žmonės nėra turtingi.
Gaunamas asmens pajamas lemia ne tingėjimas dirbti, o nesugebėjimas ar nenoras užsidirbti tiek, kad taptum turtuoliu. Turto skirtumai yra, buvo ir dar ilgai išliks visur. Sakykime, ar tinginiai yra policininkai, valstybės ir savivaldybės viešojo administravimo darbuotojai, kuriuos paprastai vadiname valdininkais? Ne.
Bet įsiklausykime į ponios V.Rumšienės žodžius. Ji Tarybos posėdyje pareiškė: „Kodėl jie turtingi, o kodėl neturtingi? Aš galvoju, neturtingi gal todėl, kad dirbti tingi“.
Lietuvių kalboje sąvoka „neturtingas“ reiškia skurdžiai gyvenantį arba daug turto neturintį žmogų. Net jeigu sąvoką „neturtingas“ siauriname iki sinonimų „vargšas“, „skurdžius“, vis viena V.Rumšienės pareiškimas yra įžeidžiantis.

Valstybėje klesti skurdas
Telšių rajono „valstiečių“ vedlė galėtų bent pasidomėti statistika bei gausiomis studijomis apie skurdą Lietuvoje. 2018 metais žemiau skurdo ribos buvo laikomi asmenys, kurių pajamos per mėnesį buvo 345 eurai ar mažiau. Lietuvoje tokių žmonių gyveno 645 tūkst. Didžiausias skurdo lygis buvo (ir tebėra) tarp pensininkų: 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,1 procento gyventojų, tarp bedarbių — 62,3 procento, tarp senatvės pensininkų — 41,7 procento.
Net jei sąvoką „neturtingas“ taikome vien skurstantiems, tai, anot V.Rumšienės, 645 tūkst. Lietuvos gyventojų įklimpo į skurdą todėl, kad buvo tinginiai.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2018 metais siekė 18,8 procento. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis — 46,8 procento) ir vieni gyvenantys asmenys (50,7 procento).
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Statistikos duomenimis, senatvės pensininkų skurdo rizikos lygio padidėjimą nulėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija jau keletą metų iš eilės yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos.
Žmonės dirbo įvairius ir įvairiai apmokamus darbus, todėl skirtingos pensijos. Tačiau darbų apmokėjimo skirtingumas nereiškia, kad vieni buvo mažesni, kiti — didesni tinginiai, vieni — labiau, kiti — mažiau darbštūs. Darbo apmokėjimo skirtumai kilo iš darbo reikšmingumo.
Net jei asmeniui per mėnesį tenka 500 eurų, jis yra tik nutolęs nuo skurdo ribos, bet su tokiomis pajamomis niekada netaps turtingu. Tokiu netaps ir gaunantis 1000 eurų per mėnesį.

Didžiuliai turto ir skurdo skirtumai
Kaip minėta, iš Europos Sąjungos valstybių daugiau nei Lietuvoje skurstančių yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje. Turtinę visuomenės pažangą ar atsilikimą išreiškia ir kitas rodiklis: skirtumai tarp pačių turtingiausių ir pačių skurdžiausių. 2012 metais 20 procentų pačių turtingiausių ir 20 procentų pačių skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis skyrėsi 5 kartus. 2018 metais šis skirtumas siekė 7 kartus. Didesnis nei Lietuvoje šis skirtumas ES yra tik Bulgarijoje.
Skurdas nėra tiesiogiai susijęs su tinginyste. Kaip ir turtingumas nėra vien darbštumas. Lietuvoje būta, matyt, dar ir yra pasiturinčių ar net turtingų žmonių, kurie turtus susikrovė nusikalstama veikla. Dalis valdininkijos, pareigūnų pralobo kyšininkaudami. Ar galime sakyti, kad jie turtingesni nei kiti todėl, kad, anot V.Rumšienės, netingi dirbti?
Pasiturinčiu ar turtuoliu galima tapti paveldėjus turtą ar susituokus su turtingu žmogumi. Tačiau V.Rumšienė, neabejojame, supranta, kad, pavyzdžiui, kirpėja niekuomet netaps nei pasiturinčia, nei turtinga. Nebent ištekėtų už pasiturinčio ūkininko.

12 komentarai

  1. Negalima pykti ant valstietės, ne visiems pasiseka išsilavinti ir išsiauklėti. Net labai stengiantis ir netingint mokintis, kitiems gamta nedavė gabumų. Tokių žmonių reikia saugotis, nes jie braunasi į valdžia, nes negeba suvokti savo menkumo.

  2. Dažnas save prisiskiriantis elitui dažnai pradinį kapitalą susikrovė neteisėtai arba kitais įvairiais metodais,pvz prilindęs prie ES išmokų, slėpdamas mokesčius, per palikimus, dovanas ar kt. Tik retas pirmą milijoną sutaupo sąžiningu darbu. Minima Tarybos nrė geriau patylėtu. Tegu pasikelia savo pajamų deklaracijas ir pastudijuoja. Kiek pamenu,sprendžiam pagal jas gal ir ne tinginė, bet valstybės išlaikytinė tai tikrai.

  3. Gerb.Bebre,o jei du viename tai TIK į politiką,į tą kolchoznikų šaiką.Turim ką tutim,būs ir blogiau.O moterėlė tikrai nei išsilavinimu nei protiniais gabumais neverta aukštesnIOJO pragyvenimo lygio.O kaip TO „pasiekė“,klausimas lieka atviras,su laiku ylos išlenda…

    • Dėl atviro klausimo, paskutinėje teksto pastraipoje tiksliai apibūdinta kaip „ponia“ Vilma TO pasiekė!

Daugiau nekomentuojama.