Medalininkų konferencijoje istorija persipynė su šiandienos naujovėmis

VDA Telšių fakulteto docentas Marius Norkus.

Liepos 17 dieną Žemaičių muziejuje „Alka“ įvyko konferencija „Medaliui Lenkijoje ir Lietuvoje — 500 metų“. Ši konferencija — tradicinės 36-osios tarptautinės medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos Telšiuose programos dalis. Konferencijoje savo pranešimus skaitė dailininkė Lina Kalinauskaitė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė bei docentas Marius Norkus.

Justina Lukošienė

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė, kuri džiaugėsi, jog projekto numatytos veiklos ir toliau vyksta. „Jau ketveri metai į projekto stovyklos veiklą integruojama ir konferencija, kad šiek tiek praplėstume tas veiklas, pasidalintume patirtimi, ugdytume miesto visuomenę bei skleistume žinią“,— kalbėjo projekto vadovė.
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė taip pat pasidžiaugė tradicine medalių kūrėjų stovykla. „Muziejus yra virsmo stadijoje, nes artėja didžiuliai investiciniai projektai, o medalių kūrėjų stovykla vis vyksta. Tai yra neįkainojama vertybė, tradicija, kurią mes kaip muziejus puoselėjame. Didžiuojamės, kad ši stovykla vyksta pas mus ir norime padėkoti, jog papildote muziejaus ekspoziciją naujais, itin vertingais eksponatais“,— dėkojo muziejaus direktorė.
Architektas prof. Algirdas Žebrauskas medalių kūrėjų susibūrimą pavadino tęstiniu kultūriniu renginiu, kuris vyksta jau 36 metus, ir visi tie kartai yra unikalūs. „Noriu Jus pasveikinti ir pasakyti, kad Jūs esate tie, kurie apie mažus dalykus sugeba pasakyti daug“,— teigė architektas. Pirmoji savo pranešimą „Medalio meno pradžia Lietuvoje ir Lenkijoje“ skaitė dailininkė Lina Kalinauskaitė. Buvo apžvelgtos medalio ištakos senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. „Graikų monetos buvo nedidelio diametro, bet labai iškilios, kurios vizualiai priminė mažus medalius.Dažniausiai buvo vaizduojami dievų portretai, simboliai, jūros mitologinės būtybės. Senovės Graikijoje cirkuliavo ir memorialinės monetos. Romėnai, perėmę graikų kultūrą, toliau tobulino portreto žanrą, t.y. monetų aversuose beveik visada buvo vaizduojamas pagrindinis šalies asmuo, o reversuose atsiranda miesto pagrindiniai architektūriniai paminklai. Romos imperijos laikais atsirado vadinamieji medalionai, kurių meninės ir memorialinės funkcijos pranoko ekonominę funkciją“,— dėstė dailininkė.
Pasak jos, pirmieji naujųjų laikų medaliai siejami su italų dailininku Antonijumi Pizanu, pravarde Pizanelas (Pisanello). 1438 m. jis sukūrė pirmąjį savo medalį Feraros hercogo Niccolo III d‘Este užsakymu, kuriuo turėjo įamžinti popiežiaus Eugenijaus IV ir Bizantijos imperatoriaus Jono VIII Paleologo atvykimą į Ferarą. „Pradžioje medaliai buvo portretiniai, filosofiniai, vėliau šią meno šaką imta naudoti ir propagandiniais tikslais. Su Renesanso plitimu medalius pradėta kurti ir kitose Europos šalyse. XVI-XVII a. Lietuvos ir Lenkijos valdovas buvo vienas asmuo, todėl karališkajai šeimai sukurti medaliai yra tiek Lenkijos, tiek Lietuvos medalininkystės tyrinėjimo objektas. Valdovų rezidencijos buvo Krokuvos Vavelio rūmai, Varšuvos karališkoji pilis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Visos trys rezidencijos buvo regioniniai kultūros, meno ir spaudos centrai. Pirmasis objektas, labiausiai atitinkantis medalio sąvoką, buvo 1508 m. sukurtas religinio pobūdžio medalis, kurio autorius nėra žinomas. Tačiau šis medalis nebuvo tas didysis startas. Praėjus keliolikai metų, valdant Žygimantui Senajam, buvo pradėta naujoji tradicija, kurią su kitomis Renesanso epochos naujovėmis į karališkąjį dvarą iš Italijos atvežė jo žmona Bona Sforca. Manoma, kad pirmasis medalis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo pagamintas apie 1520 m., kai Žygimantas Senasis užsakė medalį, norėdamas pažymėti sūnaus Žygimanto Augusto gimimą“,— pabrėžė Lina Kalinauskaitė.
1526 m. vokiečių medalininkas Hansas Schwarzas sukūrė penkis Žygimanto Senojo medalius. Vienas iš jų buvo nulietas iš aukso, kurio kopija buvo nusiųsta Erazmui Roterdamiečiui. Trys medaliai buvo vienpusiai, o kiti — dvipusiai. Visose kompozicijose karalius žiūri į dešinę pusę, užrašai lotynų kalba, šlovinantys valdovą. 1532 m. italų dailininkas Giovannis Maria Mosca (Padovanus) iš bronzos nuliejo keturis medalius su Žygimanto Senojo, jo žmonos Bonos Sforcos ir vaikų Žygimanto Augusto bei Izabelės portretais. Medalių reversuose pavaizduotos alegorijos. Lenkijos ir LDK valdovų portretinius medalius sukūrė ir italas G.J.Caraglio. Dailininkas taip pat uoliai pildydavo Bonos Sforcos lūkesčius, didino jos juvelyrikos kolekciją perlų gaminiais, puošniomis grandinėmis.
Savo pranešimą „Kiek juoko dievams visagaliams“, arba kita Žygimanto Augusto medalio pusė“ pristatė Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė, kuri pasakojimą papildė ne tik istoriniais, didaktiniais, bet ir erotiniais motyvais. „Mano objektas yra Žygimanto Augusto medalis, tiksliau tariant, bronzinė G.J.Caraglio Žygimanto Augusto medalio atlieja, tačiau citata, kuri pradeda pranešimą, ateina iš Ovidijaus „Metamorfozių“. Profesorė pritarė Linos Kalinauskaitės išsakytam teiginiui, kad pirmasis medalis yra sukurtas Pisanello, kuris laikomas pirmuoju reikšmingu Renesanso epochos medaliu. Pasak Giedrės Mickūnaitės, dailininkas savo medaliams pavyzdžių sėmėsi iš antikinių monetų ir medalių, kuriuos tuo metu buvo madinga kolekcionuoti tarp to meto Italijos valdovų. „XV a. Pisanello tampa didžiuoju medalių meistru, ir medaliai kolekcionuojami ne tik dėl medalyje įamžinto asmens, bet ir dėl to, jog jį sukūrė meistras. Kiekvienas išsilavinęs humanistas didžiavosi savo medalių kolekcija. Nors pagrindinė medalio funkcija yra portretinė, tačiau daugiausiai traktatų buvo skiriama reversui, kaip sukurti tą adekvačią mįslę, rebusą, retorinę figūrą, alegoriją.
Šiame kontekste atsiranda paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas Žygimantas Augustas. Galima sakyti, kad jis gyvena medaliais nužymėtą gyvenimą: žetonas, skirtas Žygimanto Augusto gimimui pažymėti, Giovani Maria Padovano sukurtas medalis, teigiantis, kad Žygimantui Augustui yra 13 metų, G.J.Caraglio sukurtas Žygimanto Senojo medalis, dovanotas svečiams per Žygimanto Augusto ir Elzbietos Habsburgaitės vestuves. Kalbant apie LDK, su Žygimantu Augustu siejamos ir pirmosios portretinės monetos“,— pažymėjo profesorė. Anot jos, XVI a. buvo išties gausus erotiškų vaizdinių. „Jeigu grįžtume prie Žygimanto Augusto valdymo istorijos, tai yra šaltinių, kurie teigia, kad važiuoja Barbora, o prie jos karietos lipdomi įvairūs nepadoraus turinio piešiniai. Mums Žygimanto Augusto santuoka su Barbora Radvilaite yra įdomi tuo, jog ji į viešumą iškelia asmeninį Žygimanto Augusto gyvenimą. Žygimantas buvo smerkiamas ne dėl to, jog mylėjo Barborą, o dėl to, jog nesugebėjo suvaldyti savo aistrų. Jis buvo kaltinamas tironija, kad pataikauja sau ir nevykdo savo priedermės, o Barborą imta lyginti su Didone iš Vergilijaus „Eneidos“,— pasakojo Giedrė Mickūnaitė. Pažymėtina, kad G.J. Caraglio sukurtoje bronzinėje Žygimanto Augusto medalio atliejoje Marso, Veneros ir Vulkano scena reverse yra aliuzija į Žygimanto Augusto intymų gyvenimą, kuris tapo valstybės apkalbų ir istorijų objektu.
VDA Telšių fakulteto docentas Marius Norkus pristatė savo pranešimą „Inovatyvios medžiagos ir technologijos“, žvelgdamas iš moderniųjų technologijų perspektyvos. „Tai yra apžvalga apie 3D skenavimo procesą ir technologiją, kas tai yra. Tai nėra visiškai nauja technologija, ji pradėta taikyti 1960 m. Kalbant apie skaitmenines technologijas, viskas priklauso nuo skaitmeninių technologijų pažangos. Nuo to priklauso greitis, raiška, pats darbas ir jo kokybė“,— akcentavo pranešėjas.
Pasak jo, pirmieji skeneriai buvo primityvūs. Didžiausia bėda buvo greitis ir kokybė. Norint sukurti trimatį vaizdą, tuomet reikėjo pasitelkti ryškiausią šviesą, lempas ir fotoaparatus. 1985 m. skeneris buvo gerokai patobulintas, įdiegus lazerio technologiją, bet vėlgi buvo kita blogybė — viskas veikė per lėtai.
Docentas susirinkusiai auditorijai pristatė „Artec 3D“ skenerį, kuris sukurtas skenuoti smulkius objektus ar didelių objektų atskiras dalis. Juo nuskenavo vieną didesnių Linos Kalinauskaitės sukurtų medalių, taip supažindindamas visus konferencijos dalyvius su 3D skenavimo procesu.
„Skenerio panaudojimo galimybės yra išties plačios: atvirkštinėje inžinerijoje, kokybės kontrolėje, gaminių kūrime ar gamyboje. Taip pat skeneriai naudojami medicinoje, protezų gamyboje, archeologijoje, dailėje, juvelyrikoje. Įdomu tai, kad amerikiečių kariai taiko šią technologiją, kai eina į nežinomą vietovę. Prieš einant į mūšio vietą, jie nuskenuoja teritorijos aplinką. 3D skenavimo technologija taip pat labai palengvino situaciją ir kuriant animacinius filmus. Reikia pažymėti, kad skeneris yra sukurtas taip, jog yra visiškai saugus naudoti žmonėms“,— dėstė VDA Telšių fakulteto docentas.

1 Komentaras

Komentarai nepriimami.