„Poezijos pavasaris“ — ir susikalbėjimai, įveikus visus atstumus

Telšiuose, kaip visoje Lietuvoje, įvyko rugpjūčio mėnesio skaitymai — „Poezijos pavasario“ šventė. Tokia vėloka, visai pabėgusi nuo trapios pavasario žalumos į tokį sodrų vasaros ramybės laiką. Pavasario poezija — tokioje vasaros gyvasty, tokia užkalbėta ir išgryninta, apimanti ir įsidėmėtinai sava. Ir išbuvo ji iki pat galo tokia šviesi, saulėta, sklidina lūkesio, tokia prisivijusi ir juntama taip iš arti. Turbūt, kuo ilgiau lauki, tuo tas įvykis mielesnis, juk patyrimai pasiliks. Anot poeto Vytauto Stulpino, „Ji būtinai ateis,/ laiku pažadėta diena“ — ir ji buvo kiekvienam, ir skirta nuo susitikimų iki skaitymų — klausymosi ir turėjimo malonumų.

Ieva Sigita Naglienė

Mintys iš stabtelėjimų
Kai jau visumą užlaikai, kiek smulkių detalių iškyla. Negali atsistebėti, kaip keistai sukrinta įvykiai, kokie judrūs išgyvenimų žvilgsniai ir kaip drąsiai į juos stveriasi žodžiai.
Turbūt tikroji žodžio magija — poezijos dermė: ir atsiverianti, ir išsilaikanti, skambanti, kaip gražaus santykio harmonija, yra susitikus, pamačius giedras kuriančių žmonių akis?
Šių metų tarptautinis „Poezijos pavasaris“, ištvėręs visas laiko kliūtis, buvo numatytas Telšiuose net trijose vietose: Telšių Žemaitės gimnazijos skverelyje prie poeto Vytauto Mačernio paminklo, Biržuvėnų dvare ir pačiame Telšių centre — Katedros aikštėje. Taip tvarkingai, nuosekliai ir susidėliojo visi eilėraščių keliai: kiekvienai vietai, kiekvienam klausytojų ratui poetai parinko vis naujų eilėraščių, vis įtaigesnių stabtelėjimų.
„Poezijos pavasaris“ — tai projektinis renginys, numatytas Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos, įgyvendinant projektą „Poezijos pavasaris 2020“. Tradiciškai jį paruošė pavaduotoja Vida Urnikienė, o rėmimą skyrė Telšių rajono savivaldybė. „Poezijos pavasaris“ yra tarptautinis, organizuojamas viešosios įstaigos „Rašytojų klubas“, kurio direktorė yra Janina Rutkauskienė. Tai didžiausias ir reikšmingiausias festivalis Lietuvoje. Jis supažindina skaitytojus su klasikine, ilgametes tradicijas turinčia literatūra ir naujomis raiškos formomis. Prie poezijos festivalio Telšiuose įgyvendinimo „Rašytojų klubas“, kaip sakoma, prisidėjo ir žmogiškaisiais ištekliais, ir iš Lietuvos kultūros tarybos gautomis lėšomis, organizuojant rašytojų grupės atvykimą į Telšius.
Kaip pastebėjo Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė, telšiškiai „Poezijos pavasarį“ pasitiko jau 22 kartą, o Lietuvoje — 56-ąjį. O tokie poetų ir skaitytojų susitikimai yra būtini, nes jie suartina žmones, skatina naujų knygų sutiktuves, lavina skonį, keičia požiūrį į naujoves, gerina bendravimą ir skaitymo kultūrą. Visada poezijos mylėtojams yra išleidžiami „Poezijos pavasario“ almanachai, pristatantys geriausių autorių kūrybą, supažindinantys su kultūrinėmis vertybėmis.
Šiųmečio didelės apimties almanacho naujiena — įtrauktas atskiras vaikų poezijos skyrelis. Atkreipiamas dėmesys į vaikų literatūros problemas, šiuolaikiškumo pastangas. Ir telšiškiams bibliotekos skaitytojams padovanota keletas „Poezijos pavasario“ almanachų.
Su skaitytojais susitiko poetai Marius Burokas, Laima Kreivytė, Dainius Dirgėla, aktorė Jūratė Vilūnaitė ir svečias iš Latvijos, poetas Henriks Eliass Zegners. Visi atvykusieji džiaugėsi mūsų žmonių natūralumu, dėmesiu, paprasta bendravimo forma. Prie Vytauto Mačernio paminklo suskambo ir paties poeto eilės, skaitomos aktorės Jūratės Vilūnaitės. Pasidalyta mintimis apie Mačernio gyvenimą Telšiuose, apie jo mokslą Žemaitės gimnazijoje, išklausyta „Poezijos pavasario“ dalyvių bei mūsų mieste gyvenančių poetų Vytauto Stulpino ir profesoriaus Petro Gintalo eilėraščių, aplankyta Žemaitės gimnazijoje Vytauto Mačernio klasė.
Po to renginio svečių laukė Biržuvėnai. Čia į poezijos šventę kvietė vyr. bibliotekininkė Ligita Navickienė ir Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė, popietės vedėja Laura Gedvilaitė. Po eilėraščių skaitymų, po pasibuvimo, padėkojimų buvo perduota tradicinė „Poezijos paukštė“ Nevarėnų bibliotekai. Bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė pasidžiaugė šiuometine paukšte — dailininko, stiklo meistro V.Paulausko darbu-dovana ir palinkėjo jai gero skrydžio, o visiems susirinkusiems — prasmingų akimirkų. Po šiltos ir vaišingos viešnagės, po Biržuvėnų dvaro ekskursijos — „Poezijos pavasaris“ vakarojo Telšiuose, Katedros aikštėje.

Poetai, eilės ir muzika
Telšių Katedros erdvė — varpai, šventovė, rimtis ir skaitantys, besiklausantys žmonės — arti, juntamai ir visi, savaime suėję, žinantys ko, kodėl. Atsirenkantys ir skelbiantys — tokia dvasinė būsena, giluminė, vis dar taip kaitriai spiginant saulei, pavėsio atgaivoje. Lyg išplitus mintims ir vėl sugrįžus, lyg pasigavus įvairiausių pojūčių. Juk ne kasdien taip tyra, tikra ir didinga — į pačią širdį.
Norisi nors šiek tiek atidžiau, giliau pažvengti ir į patį kuriantį žmogų, į jo gyvenimą, į pasiekimus, į eilėraščio kelią, į stabtelėjimų rimtį ir susikalbėjimų esmę, kai nebejaučiama atstumo, kai tvirtai laikomos pačios atviriausios būties minutės.
Pirmiausia, itin malonu, kad Telšius aplankė gražus būrys jaunų talentingų poetų. Antra, kad susirinko dėmesingas klausytojų pulkas. Ir trečia — labai malonu, kad sykiu vakarojo dvi talentingos muzikantės, profesionalės viešnios iš Klaipėdos: Dailė Docienė, renginių vedėja ir arfos meistrė, bei Ramunė Antanavičienė, smuikininkė, gražaus vokalo savininkė, gebanti prakalbinti gitarą. Ir visa šiltos vasaros diena užsibaigė tikrai nepakartojama patirtimi — buvo gera, buvo gražu, buvo taip, ką nuolat tiesiog sąmoningai aplenki, ko tik šiaip sau be niekur nieko neprisipažintum net sau. Tokia, sakytum, lengva atokvėpio minutė- plastelėjimas, lyg nebe žodžiai, ne muzika, kažin kas giliau iš paties savęs pasiimta — paleista, lyg ir kitam perduota? Ir atgal gauta? Va taip, arba panašiai jausta.
Taip turi būti. Juk poetas Marius Burokas — Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasario 2019“ metų laureatas, gabus kūrėjas, literatūros apžvalgininkas, vertėjas. Kaip sakoma, jo žodis turi svorį, jo mintis atkakli: „tik dabar suprantu/ koks lipnus ir viliojantis/ paprastas gyvenimas“, ir visi stebuklai žinomi iš „Švaraus buvimo“.
Laima Kreivytė — poetė, Kultūros ministerijos ekspertė, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė, menotyrininkė ir parodų kuratorė, Vilniaus Dailės akademijos dėstytoja, poezijos knygų „Sapfo skai(s)tykla“ ir „Artumo aritmetika“ autorė. Jos poezija veda iš kasdienybės į meną — per jausmus, per šiuolaikinį prieštarų pilną pasaulį. Veda iki siekiamybės išsipildymo: „reikia viską drįst – – “. Tiesiog juntama, kada „ilgesys kaip šešėlis/ nepaliauja/ ilgėti“. Arba —„sustabdoma“ visa „buvimo filosofija“, kad ir tokiame mini tekste iš eilėraščio ilgesnio konteksto: „alio kiek valandų/ nėr laiko/ ir mano laiko nėr/ tavam laike“. Poetė veda, kad liudytų, kad judintų prieštaras, problemas, kad būtų atminta ir įvertinta, kad su galva būtų gyvenama, kad kitaip, kol pasaulyje, kol šiuolaikinėje visumoje.
Dainius Dirgėla — ne tik poetas, ne tik Pasaulinės haiku asociacijos narys, haiku ir haiga kūrėjas, bet ir fotografas. Jo poezija, pasak kritikų, yra raktas į XXI amžiaus pradžios lietuvių poeziją. O poetas Aidas Marčėnas yra drąsiai ištaręs — talentas! Tokia tiesa apie Dainių Dirgėlą. Jis — rašytojas, kuris „žino, ką, kam ir kodėl daro“,— pastebi kritikė V. Cibarauskė. Nebėra jokio paties autoriaus susireikšminimo, jokių išimčių — toks gyvenimas. Ir viskam, anot Dainiaus, reikia kantrybės. „Esu vertėjas iš buities į būties kalbą, kiek tai pavyksta“,— sako poetas.
Henriks Eliass Zegners — jaunas latvių poetas, gimęs Jelgavoje, gyvena ir kuria Rygoje. Jis domisi muzika, rašo straipsnius, groja gitara, yra didžėjus. 2013 metais išėjo H.E.Zegners debiutinis eilėraščių rinkinys „Elementai“ — yra sukurtas šios kartos manifestas. Poetui rūpi išlepusios kartos gyvenimas, jo problemos, žmonių jausmai, vertybių kaita ir išlikimo klausimai. Jo eilėraščių yra išvertusi poetė Erika Drungytė. Įspūdingai gyvai vakaro metu savo eilėraščių paskaitė ir pats jaunasis poetas, ir, verstus iš latvių kalbos — poetas Marius Burokas.
Poeto Vytauto Stulpino „Poezijos pavasario“ skaitymuose — visa Telšių, ir ne tik, meno žmonių giluma: Karolinos Praniauskaitės, Vydūno, Vytauto Mačernio ir kitų — visa jo paties ištikimybė žemaitiškam šlamesiui, kur amžinatvė ir kelionės. Kur laikas ir jo žmonės, kur „paprastos tiesos“ ir ką „veikiausiai norėtum žinot“. Sustabdyta — ir prisiminta. Turbūt tokios minutės yra įsimintiniausios, juk kalba poezija. Galima taip pasakyti, jau ne sykį išgirdus, paskaičius apmąsčius, kokia gili žodžių visuma.
O teatro bei televizijos aktorė Jūratė Vilūnaitė vėl sugrąžins prie poeto Vytauto Mačernio — tarsi prie to, nuo ko ir prasidėjo šis Telšių „Poezijos pavasaris“. Ir vėl tokioje ryškiai sužaliavusioje vasaroje, taip įdėmiai žvelgusio jauno poeto posmai ves į gyvenimą, į save, į gilesnį, tvaresnį pasaulį, į dvasines aukštumas, kur šviesiau…
Bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė ir jos pavaduotoja Vida Urnikienė pasidžiaugs tradicine „Poezijos pavasario“ gražia švente — padėkos, apdovanos poetus „poezijos paukščiais“, palinkės kūrybinių atradimų ir kitų, tokių įsimintinų susitikimų.
Graži mūsų Telšių Katedros aikštė — turiningas „Poezijos pavasario“ laikas. Lyg ir viskas vienoje dvasinėje artumoje — su Vydūno kaštonais, su regimu Masčio ežeru, ypač pasistiebus, su Katedra. Tegul dar ilgai bus tokia pati būsena — atvira sau ir kitam. Tegul išsilaiko toji regimybė, tas parėjęs žodis — tegul bus pasikartojama.

1 komentaras

Daugiau nekomentuojama.