Mokslinėje konferencijoje duoklė atiduota Telšių miesto žydams atminti

VDA Telšių galerijoje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Telšių miesto atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“, kuri yra šiemet Žemaičių muziejuje „Alka“ įgyvendinamo to paties pavadinimo projekto dalis. Projekto „Telšių miesto atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ vienas svarbiausių tikslų — iš jidiš ir hebrajų į lietuvių kalbą šiais metais išversti dalį Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomo vertingo eksponato — Atminties knygos „Telšiai“.

Justina Lukošienė

Konferencijos atidarymo žodis suteiktas Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorei Evai Stonkevičienei, kuri padėkojo savo kolegėms už reikšmingo ir svarbaus projekto rengimą. „Džiaugiuosi, jog muziejus, atminties institucija, šiandien švenčia žydų gyvenimą — Atminties dieną. Dėkoju Reginai Bartkienei, Janinai Bucevičei, Loretai Norvaišienei ir Aidai Stančienei už tai, jog Atminties knyga „Telšiai“ po truputį verčiama į lietuvių kalbą“,— kalbėjo Eva Stonkevičienė.
Taip pat nepamiršta padėkoti šio projekto fundatoriui, kuratoriui bei šios iniciatyvos pradininkui Philip Shapiro, su kuriuo konferencijos metu pasirašyta paramos sutartis, skirta Atminties knygai „Telšiai“ versti į lietuvių kalbą. P.Shapiro su žmona Aldona, organizacijos „Remembering Litvaks, Inc.“ vadovai, padovanojo su ješiva susijusių leidinių, kurie papildys muziejaus judaikos spaudinių rinkinį.
Savo nuoširdumu konferencijos dalyvius papirko „Avia Solutions Group“ administracijos direktorius ir Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų garbės direktorius Miša Jakobas, padėkojęs už kvietimą bei palinkėjęs visiems kuo geriausios sėkmės. Konferencijos globėjas savo kalboje akcentavo, jog nemažas būrys Telšių žydų buvo išgelbėtas dvasiškių. „Jiems turi būti išreikšta didžiausia pagarba, nors dar nėra pastatyti paminklai. Tą paminklą turėčiau statyti ir aš, nes mano mama yra išgelbėta Veiviržėnų klebono Jurgio Galdiko. Ir tai, jog šiandien esu čia, kad esu telšiškis, turiu būti dėkingas būtent šiam kunigui. Ką bekalbėtų, kiek pykčio būtų išlieta, bet nemažai dalis žydų buvo išgelbėta čia, Lietuvoje“,— atviravo Miša Jakobas.
Šio keletą metų brandinto projekto vadovė Loreta Norvaišienė padėkojo visiems projekto rėmėjams ir partneriams bei palinkėjo sėkmingo darbo konferencijoje. „Tikimės, kad šis projektas bus tęstinis ir mes toliau įgyvendinsime visus iškeltus uždavinius“,— sakė Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-skaitmenintoja.
Konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Klaipėdos ir Vilniaus universitetų, Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniaus dailės akademijos, Filipinų universiteto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Pirmasis savo pranešimą „Žydų gyvenimo bruožai XIX a. — 1941 metais“ skaitė Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis. „XIX a. pab. Telšiuose veikė 4 sinagogos (didžioji, siuvėjų, mėsininkų, kareivių). Telšiuose žydų maldos namų gausėjo dėl įsitikinimo, jog kiekvienas religingas žydas privalo eiti į sinagogą, tačiau prastuomenė buvo nepatenkinta, kad sinagogose dominuoja išsilavinęs elitas, tad įkurdavo savo sinagogą. Žydų gyvenimas yra skurdus, nes neturtingos šeimos dažnai turėdavo kovoti dėl to paties duonos kąsnio, o gimstamumo lygis XIX a. tarp žydų yra nepaprastai aukštas“,— pasakojo Vygantas Vareikis.
Pranešimą „Telšių žydai Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose“ pristatė Dokumentų sklaidos skyriaus vyriausioji archyvistė Ignė Rasickaitė, kuri apžvelgė Pirmosios Lietuvos Respublikos ir nacistinės Vokietijos okupacijos laikus menančius dokumentus, saugomus archyvo saugyklose. Prelegentės teigimu, daugiausia dokumentų, susijusių su Telšių miesto žydais, yra rašytiniai, taip pat yra keletas fotodokumentų. „Kalbant apie dokumentus ir užsiimant tautinių mažumų tyrimais, yra svarbus kalbos momentas. Su Telšių miesto žydais susijusių dokumentų daugiausia turime lietuvių kalba, o jidiš kalba dokumentų yra nedaug. Jei kalbėtume apie nacistinės okupacijos laikotarpį, tai dokumentai yra vokiečių kalba“,— akcentavo Ignė Rasickaitė.
Dokumentai buvo aptariami, atsižvelgiant į Telšių žydų gyvenimą ir veiklą įprasminusius miesto objektus, t.y. mokslo, gydymo vietas bei maldos namus, taip buvo paliestos Lietuvos Nepriklausomybės kovų, nacistinės Vokietijos okupacijos Lietuvoje bei Holokausto laikotarpio temos. Kai kurie dokumentai, tiesiogiai susiję su žmonėmis, padėjo apibūdinti ne tik garsius Telšių miesto žydus, bet ir leido pažvelgti į Telšių žydų kasdienybės fragmentus. „Remiantis dokumentais, saugomais Lietuvos centriniame valstybės archyve, galima spręsti, kad Telšių žydai tarpukario laikotarpiu gyveno visavertį gyvenimą bei įsiliejo į kultūrinę veiklą“,— konstatavo vyriausioji archyvistė.
Vilniaus universiteto docentė dr. Aušra Pažėraitė skaitė pranešimą „Telšių ješivos vadovas R.Josefas Jaakovas Leibas Blochas kaip skaitytojo atsako teorijos pirmtakas“. Pasak mokslininkės, R.Josefas Jaakovas Leibas Blochas buvo tas asmuo, kuris 1910 metais, po savo uošvio R.Eliezerio Gordono mirties tapęs Telšių ješivos vadovu devyniolikai metų, pavertė šią ješivą musarinio pobūdžio ješiva. „Ješiva šalia tradicinių studijų, kurių pagrindą sudarė klasikinių rabiniškų tekstų (Talmudo, įvairių halakhinių (religinės teisės)), veikalų ir komentarų, tam tikrą laiko dalį skyrė tekstams, kuriuose aptariami, analizuojami pasaulėvokos, konstruojamos toros ir rabiniškos tradicijos pagrindu, bei į ją turinčių įsišaknyti žmogaus būdo savybių, klausimus“,— pasakojo Vilniaus universiteto docentė. Telšių ješivoje tam tikru metu vykdavo musaro paskaitos pavadinimu Šiurei daat — žinojimo pamokos, kurios sietos su R.Josefo Jaakovo Leibo Blocho paskaitomis. Kaip aiškino Aušra Pažėraitė, musaras — su etika siejama žmogiškosios egzistencijos ir veiklos sritis. Musaro judėjimas Lietuvoje į tai įtraukė įvairias savistabos, meditacijos ir savęs tobulinimo praktikas, siejamas su išminties siekiu. Blochas naudojo tam tikras toros teksto supratimo strategijas, kad prakalbintų, atrakintų tekstą.
Organizacijos „Remembering Litvaks, Inc.“ vadovas Philip Shapiro paruošė pristatymą apie Lietuvos žydų bendruomenę Telšiuose. P.Šapiro senelis Dovas Beras studijavo Telšių ješivoje, o tėvas daktaras Saliamonas Šapiro lankė mokyklą, paremtą Telšių ješivos pavyzdžiu. P.Shapiro kilęs iš Baltimorės (Merilandas, JAV), kur gyvena apie 100 tūkst. žydų. Du trečdaliai yra kilę iš Kauno gubernijoje gyvenusių žydų. P.Shapiro protėviai gyveno Kamajuose, Rokiškyje, Kupiškyje, Raguvoje ir Panevėžyje. 1895-1910 m. emigravo į JAV. Prelegentas ne tik papasakojo apie savo protėvių gyvenimo liniją Lietuvoje, bet ir apžvelgė carinę okupaciją, nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, sovietų okupaciją bei Holokaustą Telšiuose.
Lektorius MAPhilo MATh Ryan Oliver Bautista iš Filipinų universiteto skaitė pranešimą „Iš naujo atrandant Emanuelio Levino žydiškąsias-lietuviškąsias šaknis“. Prelegentas pristatė E.Levino gyvenimą ir jo filosofines mintis, paryškindamas jo žydiškąsias-lietuviškąsias šaknis ir pagrindinį jo indėlį į filosofiją. „Skatinu jus visus pagalvoti apie galimybę skaityti ir sužinoti apie E.Leviną, tautietį, kurio provokuojančios filosofinės mintys iki šių dienų formuoja mūsų šiuolaikinį supratimą apie žmogų, kilusį iš šio filosofo kaip žydo-lietuvio patirties“,— sakė lektorius.
Baigdamas savo pranešimą, lektorius paminėjo, jog teko lankytis trijose memorialinėse vietose, skirtose tatolitarinių režimų aukoms atminti: Pnompenyje (Kambodža), Jeruzalėje (Izraelis), Rainiuose (Lietuva). „Kiekvieną kartą viena iš labiausiai transcendentinių ir meditacinių patirčių, kurias patyriau, tapo tylus ir pagarbus žiūrėjimas į aukų veidus. Žiūrėjau į juos, jie žiūrėjo į mane ir tarsi reikalavo etiško atsakymo. Levinas pateikia filosofinį pagrindą, kuriuo paaiškina istorines ir socialines žydų bendruomenių Lietuvoje problemas. Žvelgdamas į Telšių žydų bendruomenės veidą, tikiuosi, kad žydiškų-lietuviškų šaknų turintis Levinas padės mums suprasti etinį tokio poelgio paaiškinimą“,— teigė MAPhilo MATh Ryan Oliver Bautista.
„Avia Solutions Group“ administracijos direktorius ir Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų garbės direktorius Miša Jakobas, žvelgdamas žydo berniuko akimis, pasidalino atsiminimais apie pokarinį Telšių miestą. „Kiekvieną kartą, kai čia atvažiuoju, man yra nepaprastai sunku, nes, eidamas pagrindine Respublikos gatve, matau prieš akis tuos, kuriuos aš mačiau vaikystėje. Gyvenau Respublikos gatvėje, 73 nr. pažymėtame name, kurio jau nebėra. Mėgdavau karštomis vasaros dienomis ten sėdėti ant suoliuko ir stebėti praeivius bei pravažiuojančius automobilius. Net žinojau visų tų automobilių valstybinius numeris“,— su šypsena prisiminė Miša Jakobas.
Konferencijos globėjas savo prisiminimais taip pat nupiešė gydytojų Dovydo Kaplano, Maušos Blato ir Miriam Blatienės portretus. Be žymių Telšių žydų vyro atmintyje įsirėžė ir Telšių keistuolis Juozapas Kikilas. Kalbėdamas apie Holokaustą, Miša Jakobas iki šiol pamena tradiciją, jog pirmąjį rugsėjo sekmadienį išlikę gyvi žydai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, atvažiuodavo į Telšius ir aplankydavo masines žudynių vietas Viešvėnuose, Rainiuose ir Geruliuose. „Jūs negalite įsivaizduoti, kaip raudodavo tos išlikusios gyvos moterys, kurios sielojosi dėl savo žuvusių tėvų, brolių ir seserų. Tai buvo kažkas baisaus. Be galo skaudžiai palietė žinia, jog 1941 m. gruodžio 24 d., visam pasauliui švenčiant ypatingą religinę šventę, ne žmonės sušaudė likusius gyvus Telšių žydus. Tai, ką išgyveno mūsų tėvai, liko mumyse. Aš iki šiol bijau keleto dalykų — bado ir smurto“,— pasidalino savo sukrečiančia patirtimi konferencijos dalyvis. Miša Jakobas palinkėjo visiems skleisti gėrį bei išmokti išeliminuoti pyktį, nukreiptą tiek į žydų, tiek į lietuvių pusę. Anot jo, turime atsiriboti ne nuo atminties, bet nuo pykčio.
Po visų prelegentų pranešimų pristatymo vyko konferencijos dalyvių apskritojo stalo diskusija „Žydų paveldas Telšių istorijos naratyve“, kurią moderavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Hektoras Vitkus. Diskusijoje dalyvavo „Avia Solutions Group“ administracijos direktorius ir Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų garbės direktorius Miša Jakobas, Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo vykdantysis direktorius Eugenijus Bunka bei VDA Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.