Raudiškės kaimas Luokės seniūnijoje — Stasio Jankausko tėviškė. Pasak jo, čia įsikūrusi jau trečia karta.
Algirdas Dačkevičius
Stasys — diplomuotas žemės ūkio specialistas, baigęs tuometę Lietuvos žemės ūkio akademiją. Kurį laiką jis dirbo Viekšnalių kolūkio vyr. agronomu, o šiuo metu vadovauja Viekšnalių pieno supirkimo punktui. Jau prabėgo 25-eri metai, kai sėkmingai darbuojasi šiame poste.
Sodyboje alsuote alsuoja gili praeitis su savo reliktais — ant ūkinio pastato pakabintas ne tik anų laikų pagrindinės transporto priemonės — vežimo ratas, bet ir to meto svarbus šviesos šaltinis žibalinė „liktarna“ bei didžiulis uždengiamas krepšys, kuriame senelė laikydavo retai kam šiuo metu žinomą pagardą „užkulą“, kad pelės nesumanytų jo graužti.
Šeimininkas parodė ir gabaus to meto meistro sumūrytą akmeninį šulinį. Jį atidengus matyti, kaip vietoj rentinių glotniai vienas šalia kito sugulė akmenys. „Tai buvo 1922 metai, kai mano tėvas vaikiškom rankom meistrui padavinėjo akmenis“,— į prisiminimus nuklydo Stasys. Įdomu pastebėti, nors šiuo metu šulinys nenaudojamas, jame beveik prieš šimtmetį sumūryti akmenys neapsamanoję — tiesiog švarut švarutėliai. Regis, meistro ranka vakar palytėti.
Stasys ne tik dirba pieno supirkimo punkte, bet ir ūkininkauja. Jis vienintelis iš penketo atžalų pasiliko tėviškėje. Jauniausiam broliui į pagalbą atskuba sesuo Genutė.
Tėvas patenkintas, kad jo sūnus Kristupas tęsia giminės ūkininkavimo tradicijas. Sumanus jaunasis ūkininkas pasinaudojo europine parama, leidusia ūkyje atsirasti naujai technikai, taip pat sumontuotas modernus garažas. Kristupas jaunuoju ūkininku tapo apie 2105-uosius metus. Jo ūkyje — 6 piendavės ir keleriopai daugiau mėsinių galvijų. Darbštus vaikinas dar suspėja darbuotis Kuršėnų sukarintoje gaisrinėje. Visokių nutikimų yra pasitaikę, gelbstint į autoavarijas patekusius arba nuo gaisrų nukentėjusius žmones.
Kristupui prie svarbiausių darbų padeda brolis Domantas. Laisvalaikiu broliai mėgsta pamedžioti — abu priklauso medžiotojų būreliui.
Sulaukus sūnų pagalbos, lengviau gali atsikvėpti tėvas. „Vaikai šoka į traktorius ir daugelį darbų nudirba, o man atlaisvėja rankos prie bičių, kurių sodyboje 21 avilys“,— šypsodamasis pasakojo Stasys.
S.Jankauskas — visuomeniškas žmogus. Tapus Lietuvai nepriklausomai, jis buvo išrinktas Telšių rajono savivaldybės pirmojo šaukimo tarybos deputatu.
Lankantis spalio pabaigoje saulės spindulių nepašykštėjusią dieną, nuo sodybos atsivėrė įspūdingas vaizdas su besiganančiomis karvutėmis ir netoliese šlamančiu rudens vario spalvomis nutviekstu jaunuolynu. Šis beržynas pačių rankomis pasodintas ir gražiai stiebiasi ant kalvos. Labai simboliška — drauge su jaunais medžiais tarsi auga nauji sumanymai, kuriuos pasiryžusi įgyvendinti jaunoji Jankauskų karta.
O šių metų pabaiga sodybos šeimininkui Stasiui Jankauskui — ypatinga: jis gruodžio 18-ąją sutiks gimtinėje savo 60-ąjį gimtadienį. Pasak „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininko Sigito Mikalausko, su Stasiu visuomet malonu dalykiškai bendrauti, nes jis yra atsakingas pieno supirkimo punkto vedėjas ir puikus žmogus.