Ar rūkalių sveikatą reikia tausoti? Medikai ieško būdų, kaip tausoti rūkalių sveikatą

Kada žemaitiškas užsispyrimas yra naudingas? Jeigu rūkote ir nusprendėte mesti, užsispyrimas siekiant tikslo sulaikys nuo cigaretės. O jeigu rūkote ir neketinate mesti — užsispyrimas prisišlies prie nikotino priklausomybės — tada nepadės nei artimųjų, nei gydytojų prašymai atsisakyti žalingo įpročio.

Steponas Balčėnas

Šiandien šalyje rūko kas penktas suaugęs žmogus. Mūsų regiono duomenys — ne išskirtiniai. Vietos gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai nuolat susiduria su rūkymo problemos pasekmėmis. Prašymai, raginimai, patarimai paveikia toli gražu ne visus rūkalius.

Neišnaudojo nemokamos pagalbos
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) duomenimis, rūkantieji nesiryžo išnaudoti visų galimybių, kurias šiemet buvo pasirengę suteikti centro specialistai.
Norintiems mesti rūkyti buvo siūlomi nemokami medikamentai ir konsultacijos. RPLC direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė pastebi, kad prieš pradedant teikti paslaugą, buvo numatyta, jog kiekviename iš filialų medikamentai nemokamai bus teikiami šimtui pirmųjų užsirašiusių, nes vaistų kiekis yra ribotas. Tačiau norinčių atsikratyti priklausomybės nebuvo tiek daug — vaistų liko.
Pasak A. Širvinskienės, labiausiai paslauga domėjosi kaimyninės Šiaulių apskrities gyventojai. Gauti pagalbą panorę asmenys buvo konsultuojami gydytojų. Specialistai įvertindavo tabako priklausomybę ir individualiai parinkdavo tinkamiausius medikamentus, kurių nemokamai suteikta pirmosioms keturiolikai dienų. Palaikyti motyvaciją ir neatkristi žmonėms padėjo psichologai.

Mesti rūkyti — geriausias sprendimas gyvenime
Vienas iš specialistų, kurie rūkaliams padeda atsisakyti cigarečių, yra gydytojas psichiatras Pavelas Osipovas iš RPLC Klaipėdos filialo. Dažniausiai jam bendrauti tenka su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie rūko jau daug metų ir pastebi, kad neigiamas įprotis sveikatai daro vis didesnę žalą.
Anot psichiatro, vien tai, kad rūkalius pasiryžta prašyti pagalbos, pagerina jo galimybes mesti rūkyti. Mat dažnam rūkančiajam vien savo pastangomis nepavyksta atsisakyti cigaretės.
O specialistų konsultacijos ir tinkamai parinkti vaistai rūkantiesiems net tris kartus padidina tikimybę mesti.
P. Osipovas yra įsitikinęs, kad sprendimas atsisakyti cigarečių yra vienas iš geriausių sprendimų žmogaus gyvenime.
Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo nikotino priklausomų asmenų skaičius Lietuvoje 2025 metais išliks panašus. Tai kelia nerimą visuomenės sveikatos specialistų ir šalies medikų bendruomenei.

Iniciatyvos ir žinių reikia visai Lietuvai
Būtent apie tai, kaip rasti naujų išeičių iš probleminės situacijos ir sumažinti rūkymo pasekmes visuomenės sveikatai, neseniai Vilniuje diskutavo įvairių sričių medicinos ekspertai.
Kardiologijos, pulmonologijos, onkologijos, psichiatrijos ir kitų medicinos sričių specialistai sutarė, kad Lietuvai būtina iniciatyva, kuri visos šalies mastu ir regionuose skleistų objektyvią informaciją, apie tabako žalos mažinimą būtų kalbama su politikais ir visuomenės atstovais.
Diskusijoje dalyvavęs gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis pastebėjo, kad būtent šeimos gydytojams pirmiausia trūksta žinių apie priemones, kurios galėtų padėti sumažinti tabako žalą rūkantiems pacientams.
Anot J. Urbučio, šiandien tabako vartotojams greta tradicinių cigarečių yra prieinami skirtingi produktai. Todėl medikai turėtų susipažinti su klinikinių tyrimų išvadomis pagrįsta informacija, koks yra šių produktų poveikis žmogaus organizmui, kas nutiks įprastas cigaretes pakeitus alternatyvomis.
Vienas iš pagrindinių renginio pranešėjų, Vilniaus universitetinės Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos, Santaros klinikų kardiologas, prof. Pranas Šerpytis teigė, kad diskusijos apie tabako žalos mažinimą Lietuvoje dar yra pradiniame etape, kai kitose Vakarų šalyse šis klausimas nuosekliai aptarinėjamas jau kurį laiką.

Išskiria du požiūrius
Psichiatras P. Osipovas pastebi, kad diskusijos apie tabako žalos mažinimą mokslo pasaulyje vyksta jau pakankamai seniai.
Gydytojo teigimu, diskusijose vyrauja du požiūriai. Vieno požiūrio šalininkai teigia, kad reikia ir toliau laikytis klasikinės linijos — visi rūkantieji turi mesti rūkyti, kad visuomenėje sumažėtų su rūkymu susijusių ligų.
Kitą požiūrį išreiškiantys mokslininkai aiškina, kad situaciją reikia vertinti realistiškai ir ieškoti būdų, kaip jau dabar sumažinti tabako žalą sveikatai, nes neįmanoma tiesiog uždrausti elgesio, kuris žalą nulemia. Juk pasaulyje šiuo metu rūko per 1 milijardą žmonių. Paprastas draudimas rūkalių elgesio staiga nepakeis, nes nikotino priklausomybė yra labai stipri.
Pastarąjį požiūrį P. Osipovas vadina liberalesniu ir priduria, kad Lietuvos sveikatos politika laikosi nuosaikios, griežtesnės pozicijos — siekiama įgyvendinti ir stiprinti priemones, kad visi rūkantys gyventojai mestų rūkyti.

Užsienio šalių pozicija — kitokia
Liberalesniu požiūriu vadovaujasi tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Čekija, Graikija, kuriose propaguojama tabako žalos mažinimo koncepcija.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Karališkasis gydytojų koledžas prieš kelerius metus savo ataskaitoje nurodė, kad rūkymo žalą galima sumažinti aprūpinant rūkančius saugesniais nikotino šaltiniais, kurie yra priimtini ir veiksmingi cigarečių pakaitalai, o technologijų pažanga galėtų dar labiau sumažinti ilgalaikį bedūmių gaminių poveikį vartotojams.
Psichiatro P. Osipovo nuomone, išnaudoti galimybes sumažinti žalą paciento sveikatai yra gydytojo atsakomybė. Pašnekovas prisipažįsta susiduriantis su pacientais, kurie užsispyrę tvirtina, jog turi teisę neatsisakyti rūkymo. Medikui natūraliai kyla klausimas, kaip tokiais atvejais padėti rūkaliams sumažinti riziką sveikatai.
Ir psichiatrai P. Osipovas su J.Urbučiu, ir kardiologas P. Šerpytis palaiko žalos mažinimo principą — medicinos specialistai mano, kad rūkantiesiems, kurie neketina mesti, arba kuriems nepadeda specialistų pagalba, medikamentai ir visos kitos priemonės, reikia suteikti galimybę pereiti prie alternatyvų, kurių poveikis yra moksliškai ištirtas, o skirtumai nuo įprastų cigarečių — įrodyti klinikinių tyrimų duomenimis.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.