Knygos ugdo savąjį aš — išskirtinį ir nuostabų

Biblografinio aptarnavimo skyriaus vedėja Julita Švėgždavičienė geriausiai jaučiasi tarp knygų.

„Iš gero literatūros kūrinio galime gerti lyg iš kalnų šaltinio, ir jis niekada neišseks. Svarbu panerti į jį nuoga širdimi, nusimetus išankstinių nusistatymų rūbą, pasinerti kaip į naują, nežinomą pasaulį, turintį savo logiką ir religiją.“ Albertas Zalatorius

Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, šiemet švenčianti savo gyvavimo 100-metį, yra šaltinių šaltinis su srauniausiomis versmėmis. Į kokį bibliotekos skyrių beužsuktum, visur jauti slėpiningai viliojančias pažinimo tėkmes, į kurias taip ir norisi įbristi. Bet šįkart stabtelėkime prie Bibliografinio aptarnavimo skyriaus, kuriam vadovauja ilgametė bibliotekininkė Julita Švėgždavičienė, versmių versmės.

Algirdas Dačkevičius

Istorijos ir istorikų apsuptyje
Julita — žemaitė iš Simono Daukanto — galima sakyti, Lietuvos istorikų tėvo — gatvės. Matyt, kaip žmogui, taip ir gatvei vardas gali būti reikšmingas, todėl gal neatsitiktinai po ją vaikystėje bėgiojo ne tik istorijos mokslui neabejinga Julita, bet ir būsimasis garsus istorikas profesorius Egidijus Aleksandravičius. Su juo Julita nuo anų laikų kaimynystės iki šiol maloniai ir dalykiškai bendradarbiauja. Kitas jos geras bičiulis — telšiškis istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas. Abiem profesoriams šie metai ypatingi — švenčia savo 65-uosius gimtadienius.
Besimokydama Vilniaus universitete bibliotekininkystės, Julita irgi buvo istorikų apsuptyje. Bendravo su Gediminu Šatkausku, po studijų dirbusiu „Alkos“ muziejuje, o su Kęstučiu Švėgždavičiumi — muziejininku ir filatelistu — sukūrė šeimą.
Pirmoji Julitos darbovietė — Klaipėdoje, o 1982-aisiais pargrįžo į gimtinę, kur pradėjo vadovauti tuomečiam bibliotekos Bibliografinės informacijos skyriui. Nuo istorijos čia irgi niekur nepasislėpsi, ypač kai šalia kitų svarbių šio skyriaus veiklų reikia rūpintis bibliotekine kraštotyra. Būtent iš šio skyriaus aruodų pačius vertigiausius grūdus atrenka Julita, kai „Kalvotosios Žemaitijos“ darbuotojai ieško duomenų apie rajono kultūros, švietimo, politikos veikėjus, istorines asmenybes. Be jos rekomenduojamų temų būtų nykūs projektai „Ant septynių kalvų“ ir „Literatūrinio žodžio augmė Žemaičiuos“, kurios rengia Redakcija Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui.
Bibliografinio aptarnavimo skyrius su jo vedėja ypač šauniai pasidarbavo 1997-2007 metais, organizuodama geriausio kraštotyrinio darbo konkursus Martyno Mažvydo premijai pelnyti. Jam lėšų skyrė rajono Savivaldybė. Šio konkurso didžiulė svarba ir reikšmė buvo ta, kad jame dalyvavo ne tik pavieniai žinomi kraštotyrininkai, bet ir į istorinės medžiagos rinkimą, jos ruošimą buvo įtraukta rajono moksleivija.

Rengė konferenciją ir pati rašė
2018-ųjų metų pradžia Julitai Švėgždavičienei „Kalvotosios Žemaitijos“ laikraštyje buvo labai įsimintina. Juos Bibliografinio aptarnavimo skyriaus vedėja pradėjo pasirengdama Žemaičių poetės Karolinos Praniauskaitės 190-osioms gimimo metinėms, kurių svarbiausias akcentas — konferencija. Jos iniciatyva publikacijų ciklą laikraštyje spausdino žinomi Lietuvos mokslininkai literatūrologai — prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Nijolė Bankauskienė, dr. Eugenijus Žmuida, dr. Tomas Andriukonis, dr. Krtistina Syrnicka, kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Beveik visi jie atvyko į mokslinę konferenciją „XIX a. I pusės asmenybė moteris: tarp žinomumo ir užmaršties“, skirtą Karolinos Praniauskaitės 190-mečiui, ir skaitė įdomius pranešimus. Prie jų su savo pranešimu prisijungė ir J.Švėgždavičienė.
2019-ieji paženklinti Bibliografinio aptarnavimo skyriaus vedėjos straipsnių ciklais laikraštyje. Skaitytojai per trejetą leidinio numerių išsamiai supažindinti su Telšiuose gyvenusio rašytojo ir advokato Antano Klemento (XVIII-XIX a.) veikla ir gyvenimu. Kitame dar dideniame straipsnių cikle „Dvarininkai Gorskiai — Žemaitės gyvenime ir kūryboje“ paskelbta įdomios autentiškos medžiagos.
Tai tik dvejų metų bendradarbiavimo spaudoje glausta apžvalga, o juk kiekvienais metais laikraštyje buvo viešinama Bibliografinio aptarnavimo skyriaus veikla.

Kokia tradicinės knygos ateitis?
Natūralu, kad kasmet naujovės skinasi kelią. Be jų neišsiverčia ir šiandienė biblioteka. Įgyvendinant integralią bibliotekų informacijos kūrimo sistemą LIBIS, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) įkurtas Automatizuotos bibliotekinės informacijos (ABIS) skyrius. Didėjant vartotojų informaciniams poreikiams, atsiradus naujoms informacinėms technologijoms, iškilo būtinybė ne tik automatizuoti bibliotekinius ir bibliografinius procesus bibliotekos viduje, bet ir bendradarbiauti su kitomis bibliotekomis bei jungtis į vieningą Lietuvos integralią bibliotekų sistemą, kuriai priklauso ir Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka.
Labai svarbus ir vertingas Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas (NBDB), skirtas Lietuvos ir su Lietuva susijusių publikuotų dokumentų bibliografinei apskaitai. Šiam duomenų bankui rajono laikraščių, taip pat kitos medžiagos bibliografinius įrašus nuolatos siunčia ir Karolinos Praniauskaitės bibliotekos Bibliografijos skyrius. Taip pat naudojamasi Vardų, antraščių ir dalykų įrašų duomenų baze, kurios paskirtis — užfiksuoti kompiuterinėje laikmenoje originalią arba sunormintą pagal nacionalines katalogavimo taisykles formą, nurodant kitus naudojamus variantus.
J.Švėgždavičienė užsiminė, jog rajono laikraščio komplektus biblioteka turi nuo 1968 metų, todėl ji būtų dėkinga, jeigu kas bibliotekai padovanotų senesnių komplektų.
Be abejonės, labai svarbios bibliotekos informacinė ir edukacinė funkcijos, tačiau vis dažniau kyla klausimas, o kokia tradicinės knygos ateitis? Šią temą 2020 metais „Kalvotojoje Žemaitijoje“ savo straipsnyje „Tradicinė knyga ir skaitymas skaitmeninėje erdvėje“ nagrinėjo J.Švėgždavičienė. „Knygą skaitant, veikia regėjimo atmintis, padedanti suformuoti tikrą vaizdą. Audioknygos netreniruoja mąstymo, o skaitydami knygą panaudojame turimas žinias ir sukuriame intelektualų objektą“,— tai tik viena kita mintis apie skaitymą — tradicinį ir internetinėje erdvėje. Tačiau, analizuojant bibliotekoje tradicijos ir naujųjų technologijų santykį, matyt, tenka rinktis bendradarbiavimą, išliekant knygai konkurencingai. Šiuo metu ir karantinas mus traukia į skaitmeninį pasaulį, tačiau guodžia tai, kad žmonės nepaliauja pirkti knygų iš internetinio knygyno.

Linki laikraščiui daug laimingų metų
Bibliografinio aptarnavimo skyriuje tarp retų leidinių ir kraštotyrinių darbų galima pamatyti ir buvusios ilgametės Redakcijos darbuotojos Justinos Baltuonienės jaunystės laikų albumėlį su piešiniais ir bičiulių palinkėjimais, datuotais 1942-1948 metais. Jį skyriui padovanojo Justinos dukra Kornelija. Kas žino, gal ateityje visa tai atsidurs specialiame leidinyje, skirtame albumistikai, kokį jau yra išleidusi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Paprašyta pareikšti savo minčių apie bendradarbiavimą su rajono laikraščiu, Julita atsiuntė laišką, kuriame rašo: „Kalvotosios Žemaitijos“ redakcijoje bendravau su keletu spaudos darbuotojų. Tai buvo Aloyzas Pintveris, Danutė Jackutė, Alvydas Ivoncius, o pastarąjį dešimtmetį įstrigęs malonus, šiltas, paprastas, bet praturtinantis bendravimas su laikraščio redaktoriumi Steponu Algirdu Dačkevičiumi.
Ne vien tik su naujienomis teko užsukti pas žurnalistus. Laikraštis mielai spausdino mano edukacinius straipsnius ir straipsnelius iš rajono spaudos, kultūrinio gyvenimo istorijos.
Laikraščio jubiliejinių sukakčių proga palinkėsiu Redakcijai geriausios kloties ir pakartosiu prof. Viktorijos Daujotytės linkėjimus, pasakytus per bibliotekos sugrįžtuves į Respublikos gatvę, priešais Katedrą, nelabai toli „Kalvotosios Žemaitijos“ redakcijos: „Plurimos annos, plurimos! Plurimos anos… Daug laimingų metų“.

2 komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.