Taupumu negarsėjanti Telšių rajono savivaldybė šiemet ketina skolintis 1 mln. 407 tūkst. eurų. Toks sprendimas patvirtintas Savivaldybės taryboje. Vos keli Tarybos nariai priminė, kad visų pirmiausia reikėtų pradėti taupyti, o daugelis kitų į šią diskusiją nesivėlė ir savo nuomonių nereiškė.
Alvydas Ivoncius
Savivaldybė apžėlusi skolomis
Tarybos sprendimo aiškinamasis raštas patvirtina, jog Savivaldybė apžėlusi skolomis, nes teigiama, kad Telšių rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto pajamos, nuo kurių skaičiuojamas skolinimosi limitas — 24 mln. 237 tūkst. eurų, skolinimosi limitas — 14 mln. 542 tūkst. eurų. Savivaldybės paimtos ir negrąžintos paskolos ir kiti skoliniai įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 dieną buvo 8 mln. 35 tūkst. eurų.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad paėmus minėto dydžio paskolą, skolinimosi limitas nebus viršytas.
Vien paimtų paskolų palūkanų dengimas sudarys 180 tūkst. eurų.
2020 metais taipogi buvo panašiai skolinamasi. Tuomet Tarybai aiškinta, kad reikia paimti 1 mln. 317 tūkst. eurų ilgalaikę paskolą. Savivaldybės paimtos ir negrąžintos paskolos ir kiti skoliniai įsipareigojimai 2019 metų gruodžio 31 d. buvo 8 mln. 494 tūkst. eurų. Kaip matome, praėjusių metų pabaigoje skola, lyginant su 2019 metais, buvo sumažėjusi puspenkto šimto tūkstančių eurų.
Pasiūlė ieškoti „šeštoje lentelėje“
Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius pasigedo informacijos, kam bus išleisti pasiskolinti pinigai bei priminė, kad Savivaldybė nesiruošia taupyti, neturi taupymo programos. Verslo, finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Adomaitis aiškino, kad paskola imama įgyvendinti tiems projektams, kuriems pritarė Savivaldybės taryba, tačiau jis nė vieno projekto net nepaminėjo. Todėl A.Bacevičius retoriškai klausė, ar sunku buvo pateikti tų projektų sąrašą, kad visi Tarybos nariai žinotų, kokiems projektams skolinamasi.
Savivaldybės administracijos finansų skyriaus vedėja Regina Radimonienė aiškino, kad projektų sąrašas pateiktas biudžete, šeštoje lentelėje. Ką gi, rašydamas šį straipsnį, žvilgtelėjau į Savivaldybės svetainėje paskelbtą biudžetą. Nors daugelis lentelių buvo pateikta „ekseliniais“ ar PDF failais, ta šeštoji lentelė, kai ir kai kurios kitos, įdėta kažkokiu failu, kurio atidaryti nebuvo įmanoma. Žinoma, Tarybos nariai galėjo turėti išsisaugoję biudžeto dokumentus ir pasidomėti, kas surašyta toje šeštoje lentelėje, jei nors vienam tai atrodė svarbu ir įdomu. Vis dėlto, sutikime, keistoka, kai imant paskolą, kažkodėl kartu su sprendimo projektu Tarybos nariams nepateikiama išsamesnė informacija, o aiškinamajame rašte apie jokią „šeštą lentelę“ net neužsiminta.
I.Motiejūnui išlaidavimas — „nusikalbėjimai“
Martinas Leščiauskas kaip netaupumo pavyzdžius pateikė brangių kompiuterių pirkimą, sutartį su teisininkų firma, šimtus tūkstančių eurų, skirtų privačioms ūkininkų žemėms melioruoti, nebaigto statyti Ryškėnuose namo pirkimą. „Reikėjo patiems susiveržti diržus“,— pastebėjo M.Leščiauskas.
Merui K.Gusarovui pasirodė, kad ragindamas taupyti, M.Leščiauskas „biškį painioja“. Įdomu, o ką? Jei Savivaldybė mažiau išlaidautų, tai ir skolintis mažiau reikėtų: tai ir K.Gusarovui, manytume, tikriausiai aišku.
Esama tokio posakio: „Vagie, kepurė dega“. Šįsyk į M.Leščiausko pastabą jautriai sureagavo Imantas Motiejūnas. Jis pareiškė, kad kalbos apie brangių kompiuterių pirkimą yra „nusikalbėjimas“. Apie I.Motiejūno pirktus brangius nešiojamąjį kompiuterį, telefoną, planšetę jau ne kartą rašėme. Kainos tikrai kelia pasipiktinimą: kasdieniam darbui būtų užtekę ir pigesnių daiktų.
I.Motiejūnas netgi pareiškė, kad M.Leščiauskas „nesusigaudo finansiniuose dalykuose, dėl ko paskola imama“. Įdomus „valstiečio“ pareiškimas. Jei Tarybos narys primena netaupumą, pabrėžia, kad dėl to reikia daugiau skolintis, tai „nesusigaudymas finansiniuose dalykuose“? O brangūs daiktai tarnybinei prabangai, aukšto lygio teisininkų samdymas skundams prieš žurnalistą rašyti, šimtų tūkstančių eurų skyrimas privačioms ūkininkų žemėms melioruoti yra „susigaudymas finansiniuose dalykuose“? Galime papildyti, kad vadovaujant I.Motiejūnui Savivaldybės administracijai, buvo surengtas masinis darbuotojų darbo vertinimas ir dėl to Savivaldybei papildomai reikėjo išleisti vos ne keturis šimtus tūkstančių eurų, kuriuos buvo galima skirti prisidėti įgyvendinant investicinius projektus. Nepamirškime ir dosnios „priedų politikos“ kai kuriems valdininkams. O informacija apie priedus ir apskritai, kiek jiems iš biudžeto skiriama pinigų,— slepiama. Tuo įsitikinome, kai bandėme tokią informaciją gauti, kurią mums atsisakyta pateikti.
Daugiau: Paskola verslui