Gintaras Šaulys — 22 metų tvirto stoto telšiškis, kuris ne tik dirba treneriu Telšių sporto klube „Energymas“, bet taip pat demonstruoja savo fizinę ištvermę ir jėgą Lietuvos galiūnų čempionatuose. Vaikinas 2021 m. Lietuvos galiūnų čempionato pirmojo etapo, vykusio Šilalėje, įskaitoje užėmė 11 vietą, antrojo etapo, vykusio Dupulčiuose, Kretingos rajone, įskaitoje pakilo į 7 vietą, o trečiajame etape, kuris vyko Pakruojyje, iškovojo 8 vietą. Perspektyvus sportininkas ties tuo nesirengia sustoti ir turi užsibrėžęs tikslą — kitais metais patekti į Lietuvos galiūnų čempionato finalą. Pakalbintas galiūnas atskleidė, kaip susidomėjo šia sporto šaka, papasakojo apie pirmąsias treniruotes ir sudalyvautas varžybas bei kas būtiniausia kiekvieno profesionalaus sportininko kasdienybėje.
Justina Lukošienė
— Kokį save prisimenate vaikystėje, mokykiniais metais?
— Buvau tikrai pasiutęs mokykloje, bet su sportu draugavau nuo pat mažų dienų. Mėgau užsiimti įvairiomis sporto šakomis: žaidžiau ir futbolą, ir krepšinį, ir kvadrato varžybose dalyvavau, bet dar nekultivavau profesionalaus sporto.
— Kaip susidomėjote galiūnų sportu? Kas paskatino rinktis šią sporto šaką?
— Mėgdavau stebėti galiūnų varžybas per televiziją, tada ir susidomėjau galiūnu sportu. Pamenu, kai lankiau lengvąją atletiką, buvo toks kambariukas, kur buvo štanga su suoliuku. Man tuomet buvo 13-14 metų, kai pabandžiau galynėtis su štanga. Nuo tada ir prasidėjo svorių kilnojimas.
— Ar šeima palankiai reagavo, jog sūnus kultivuoja galiūnų sportą?
— Iš pradžių nelabai palaikė, bet dabar man pritaria.
— Kur vyko Jūsų pirmosios treniruotės?
— Tuometėje Telšių „Kranto“ vidurinėje mokykloje, kurią lankiau. Ten ir išmėginau štangą. Paskui, būdamas 16 metų, pradėjau lankyti sporto salę šalia namų.
— Kiek Jums buvo metų, kai dalyvavote pirmosiose galiūnų varžybose? Kaip tuomet jautėtės?
— Pirmosiose varžybose, įvykusiose 2016 metais, buvau tik 17 metų. Ten pavyko iškovoti trečiąją vietą. Tuomet jaučiausi tikrai laimingas ir nuo tada pradėjau dalyvauti galiūnų varžybose.
— Kiek asmeninių pasiekimų puošia Jūsų sportinę karjerą?
— Prie mano lovos visa siena išklijuota diplomais, kabo medaliai ir stovi taurės. Tačiau dauguma diplomų ir medalių yra ir iš lengvosios atletikos.
— Ar yra tekę sudalyvauti varžybose už Lietuvos ribų?
— Kol kas nėra tekę. Tačiau dalyvavau Europos jėgos trikovės čempionate, kuris vyko Kaune.
— Kokias labiausiai neįprastas rungtis esate išbandęs?
— Traukti vilkiką arba traktorių su priekaba. Labai įdomi rungtis.
— Ne paslaptis, kad galiūnų sportas reikalauja didelės fizinės ištvermės. Esate patyręs traumų varžybų metu?
— Kol kas labai rimtų traumų nėra buvę, tik per treniruotes kartais patemdavau raumenis.
— Koks jausmas varžytis su stipriausiais Lietuvos galiūnais? Galbūt jų gretose turite autoritetų, į kuriuos norėtumėte lygiuotis?
— Jausmas tikrai labai geras. Pamenu, kai atvažiavau į pirmąsias galiūnų varžybas, išvydau tuos sportininkus, kuriuos matydavau tik televizijoje. Mano autoritetas buvo ir yra Žydrūnas Savickas, nes jis — stipriausias visų laikų žmogus.
— Norėdamas pasiekti gerų rezultatų, kiekvienas sportininkas labai daug su savimi dirba, laikosi sudarytos dienotvarkės. O kaip atrodo Jūsų diena? Kiek laiko skiriate sportui? Galbūt laikotės specialaus mitybos plano?
— Vaizdžiai sakant, dirbu 24 valandas per parą. Reikia laikytis labai griežtos dienotvarkės, jei nori būti profesionaliu sportininku. Trys pagrindiniai dalykai — maistas, sportas, miegas.
— Kas Jus motyvuoja siekti sportinių aukštumų? Kokie Jūsų artimiausi ateities planai?
— Noriu būti stipriausias, o pagrindinis planas — kitais metais patekti į Lietuvos galiūnų čempionato finalą.
— Kaip atsipalaiduojate po įtemptų varžybų? Galbūt turite pomėgių, kurie yra nesusiję su sportu?
— Norint, kad raumenys po varžybų greičiau atsistatytų ir nebūtų traumų, reikia daryti tempimo pratimus bei masažus, o laisvalaikiu mėgstu važinėtis motociklu.
— Dėkoju už pokalbį.
Šaunuolis, Gintarai!
Sėkmės tau…