Kaunatavoje įsikūrę Jūratė ir Alvydas Blažinauskiai puikiais pienininkystės ūkio pasiekimais garsėja ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Net ketvertą metų šis ūkis tvirtai laikosi efektyviausių mūsų šalies pieno gamintojų dešimtuke ir pelno „Pienių“ nominacijų, kurios teikiamos Lietuvos žemės ūkio ministerijoje pažangiausiems ūkių atstovams. O šių metų vasario 1-ąją ūkininkai tapo prestižinio Elitinio pieno gamintojų klubo nariais.
Algirdas Dačkevičius
Apie 20-metį su „Žemaitijos pienu“ bendradarbiaujantys kaunataviškiai yra tie ūkininkai, kuriems pieno kokybė — ne tik svarbiausias sąžiningo ūkininkavimo rodiklis, bet ir paskata pelningai ūkininkauti. Ūkininkai užsiminė, jog nuo ūkininkavimo pradžios didžiausią dėmesį skyrė karvių veislinėms savybėms gerinti, gyvulių sveikatingumui, subalansuoto šėrimo racionui, taisyklingai melžimo technologijai, švarai ir tvarkai. Labai praverė mokslininko ir praktiko Sigito Japerto konsultacijos. Bendradarbiaujant su mūsų šalies veislininkystės lyderiu — Lietuvos-Vokietijos bendrove „Litgenas“, tiriamos telyčaičių genetinės savybės. Labai džiugu, kad pastebimas akivaizdus karvių bandos genetinis gerėjimas, nes jos sėklinamos geriausių bulių sėkla, turinčių A2A2 geną.
„Veislininkystėje svarbus yra paties suvokimas, tinkamas, ypač pirmaveršėms, bulių sėklos parinkimas. Sėkliname daugiausiai seksuota sėkla, tada karvutės atsiveda daugiau telyčaičių“,— sakė Alvydas, ne vienerius metus priklausantis Lietuvos galvijų veisėjų asociacijai, kur, bendraudamas su kompetentingais specialistais, gauna daug vertingų žinių.
Pienininkystės ūkis, siekdamas efektyvumo, dalyvauja kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje nuo šios naujovės atsiradimo pradžios. Kai pieno mėginiai paimami iš kiekvienos siuntos, galima operatyviai sužinoti realią padėtį ir daryti analizę, jei prireikia, susidariusiai padėčiai gerinti.
Šiuo metu šeima melžia 88 piendaves, o kasdien „Žemaitijos pieno“ bendrovei parduoda apie 2500 kg natūralaus pieno, kurio kokybiniai rodikliai, šių metų vasario 22-osios dienos duomenimis, geri: riebumas — 4,57 proc., baltymingumas — 3,59 proc., SLS piene — 163 tūkst./ml, BBS apie 40 tūkst./ml.
Kaunataviškiai buvo nuolatiniai geriausių ūkininkų švenčių dalyviai, kur „Žemaitijos pieno“ bendrovė ir Lietuvos pieno ūkių asociacija jiems teikė nominacijas už aukštus pienininkystės rodiklius. Tėvams padeda darbuotis sūnus Andrius ir dukra Akvilė.
Kalbantis su Alvydu, daug kartų jis pastebėjo, jog pieno ūkio savininkams didžiausias turtas — laikas. O šį turtą jis sugeba įvertinti ir branginti. Prieš dvejetą metų dalyvavo Nacionalinės žemės ūkio agentūros finansuotame projekte, kur kartą per ketvirtį susirinkusi grupelė ūkininkų dalindavosi patirtimi.
„Kiekvienas ūkininkas kažką naujo pabando, nusiperka, sužino. Tai, dalindamiesi patirtimi, sutaupydavome ne tik nemažai laiko, o kartais ir lėšų. Visiems ūkiuose yra problemų, tad kai kurias galima bendrai išspręsti ir taip mokytis iš kitų patirties“,— sako Alvydas ir priduria, kad dalyvavimas projekte lūkesčius pateisinto šimtu procentu.
Tad nieko keisto, jog, atsiradus progai, ūkininkai vėl nutarė dalyvauti projekte, tik šįkart nusprendė išbandyti kitą siūlomą galimybę — pasirinkti individualias konsultacijas ūkyje.
Alvydas ir Jūratė Blažinauskiai jau antrą kartą dalyvavo valstybės finansuojamame „Žemdirbių konsultavimo projekte“, tad konsultacijos jiems suteiktos nemokamai. Pasak Alvydo, specifinės ir patikimos informacijos vis dar trūksta. Ir nepaisant to, kad yra kelių dešimtmečių patirtis, kaskart ūkyje atsirandančius klausimus lengviau išspręsti pasikonsultavus su specialistu.
Dažnas pagalbininkas ūkyje — Lietuvos žemės ūkio Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.
„Ūkyje iškyla problemų, kurias paprasčiau ir greičiau išspręsti konsultuojantis individualiai, nes specifinėms, pavyzdžiui, gyvulių sveikatingumo problemoms, spręsti patiems ne visada užtenka kompetencijos. O kai į ūkį atvyksta konsultantas, problemos tikrai lengviau ir greičiau išsprendžiamos“,— pasakojo Alvydas.
Pats naujausias faktas, kai vieną naktį buvo apsirgę 11 gyvulių. „Nesupratome, kodėl dalis bandos neėdė pašaro. Taip greitai problemos patys neradome. O štai Vytas atvažiavo, mobilioje laboratorijoje ištyrė pašarus, paėmė gyvulių kraujo tyrimus ir padėjo rasti bėdą“,— naudinga konsultacija džiaugėsi Blažinauskiai.
Šiandien ne vienas gyvulių augintojas yra girdėjęs terminą „bandos valdymo programa“, tačiau ar daug ūkininkų apie ją žino, ar supranta tokios programos būtinybę šiuolaikiniame gyvulininkystės ūkyje? O Jūratė ir Alvydas Blažinauskiai tokia pažangia programa „CowManager“ jau naudojasi ne pirmus metus. Karvėms į ausis įsegami specialūs įsagai. Esmė ta, kad kiekvienas gyvulys įgyja savo asmeninį daviklį, kuris 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę registruoja karvės judėjimą, atrajojimą, kvėpavimą, ėdimo, gėrimo, gulėjimo trukmę ir kt., o pranešimai elektroniniu būdu ateina gyvulių šeimininkui.
„Be tokios bandos valdymo programos liktų nepastebėti karvių signalai, pagal kuriuos galėtume suprasti, kad gyvulys serga. Paprastai liga būna pastebima žymiai vėlesnėse stadijose, kai karvė jau nebesikelia, stipriai sumažina produkciją, nebeėda. Tačiau niekas nematė, niekas nepranešė. Gydymas, pradėtas pavėluotai, yra brangus, mažiau sėkmingas, ilgas. Ši bandos valdymo programa net apie 90 procentų sumažino antibiotikų naudojimą gyvuliams gydyti“,— sako Alvydas.
Efektyvi ūkyje kita pritaikyta naujovė — veršiavimosi daviklis „Calving alarm“. Šis daviklis sumažina veršelio ir karvės patiriamas rizikas veršiavimosi metu, taupo laiką ir esamu momentu informuoja apie pavojaus signalus.
Daviklis greitai ir lengvai pritvirtinamas prie apsiveršiuoti besiruošiančios karvės uodegos, o jai apsiveršiavus, lengvai nuimamas ir pritvirtinamas ant kito gyvulio uodegos.
„Prasidėjus veršiavimuisi, gauname signalą į mobilųjį telefoną. Tada kažkas iš mūsų šeimos narių skubame į fermą, nes reikia pasirūpinti veršeliu, sugirdant jam pirmąsias krekenas ir atskiriant nuo karvutės. Piendavei irgi sugirdome vitaminų ir mineralinių medžiagų „miksą“, kad nesusirgtų ketoze ar kitomis po veršiavimosi atsirandančiomis ligomis“,— sakė Alvydas.
Taupydami laiką dėl karvučių registracijos, ūkininkai pritaikys dar vieną naujovę — gyvulius ženklins mikroschemomis į ausį su davikliu. „Tada matysime visą gyvulio kelionę — nuo veršelio, telyčaitės iki piendavės, išvengdami daugybės įvairiausių dabar popieriuje fiksuojamų duomenų“,— sakė Alvydas.
O už pienininkystės ūkio plėtrą Jūratė ir Alvydas dėkingi ilgametei „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo darbuotojai Liudvinai Skurdelienei. „Ūkininkavimo pradžioje pageidavome tik 200 kg talpos pieno šaldytuvo, o Liuda mums pasiūlė toninį. Taip, dabar naudodami net 6000 kg pieno talpinantį šaldytuvą, pradėjome plėstis, nes pernai vidutiniškai iš karvutės melžėme po 10 tūkst. 600 kg natūralaus pieno“,— šypsodamiesi vienu balsu kalbėjo naujieji Elitinio pieno gamintojų klubo nariai Jūratė ir Alvydas Blažinauskiai.