— Dabartinės Vyriausybės siekiai mokyklų tinklo atžvilgiu ganėtinai griežti. Kaip tai palies mūsų rajono mokyklas? Kokia Jūsų nuomonė dėl tolesnės mokyklų tinklo pertvarkos rajone?
— Vadovaujantis šiuo metu patvirtintais mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimais, 2025 m. rugsėjo 1 d. Telšių rajono Vytauto Kleivos gimnazija taptų pagrindine mokykla, nuo 2026 m. pagrindine mokykla taptų Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, o nuo 2027 m. — Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija.
Visiškai nepritariu tokiems gimnazijų tinklo pokyčiams rajone. Aiškią poziciją ir nuomonę dėl nepritarimo tokiems pertvarkos pokyčiams atsakingoms institucijoms nepertraukiamai giname jau kuris laikas. Dar 2021 m. balandį išsiuntėme pastabas Lietuvos savivaldybių asociacijai atsakant į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą „Dėl prielaidų ugdymo kokybei stiprinti sudarymo“. Pateikėme siūlymą dėl 1-4 klasių jungimo po dvi klases ir rekomendavome gimnazijose, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrą dalį, sudaryti tris III gimnazijos klases, vietoj siūlomų keturių klasių (miesto gimnazijose). Šiek tiek vėliau, 2021 m. birželį, vyko diskusija su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl tinklo kūrimo taisyklių: išsakėme pastabas dėl gimnazinių klasių.
O štai praėjusių metų pabaigoje, vos pasirodžius mokyklų tinklo taisyklių projektui, atsižvelgę į rajono gimnazijų situaciją ir siekį jas išsaugoti, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai raštu pateikėme siūlymą dėl šių taisyklių pakeitimų. Prašėme atkreipti dėmesį ir siūlėme numatyti kai kurias išlygas kaimo vietovių gimnazijoms: kad jų kelionė į mokyklas sudarytų ne daugiau kaip 30 km, kad būtų leista formuoti ir būtų finansuojamos klasės su 12 mokinių skaičiumi. Tačiau patvirtintose mokyklų tinklo taisyklių pakeitimuose į mūsų siūlymus atsižvelgta nebuvo. Todėl ir toliau dedame visas pastangas, kad būtume išgirsti. Drauge su Plungės, Rietavo ir Mažeikių merais šių metų sausio mėnesį šią problemą nuotoliniu būdu aptarėme su keliais LR Seimo nariais. Sutarėme dėl veiksmų keliomis kryptimis, kurių viena — Telšių regiono plėtros taryba.
Tarybos vardu raštu kreipėmės į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Regionų plėtros tarybų kolegijas, kviesdami pritarti siūlymui panaikinti mokyklų tinklo pakeitimus, gresiančius kaimiškų gimnazijų uždarymu, ir su savivaldybėmis pradėti naujas diskusijas ieškant tinkamesnių priemonių, skatinančių Lietuvos gimnazijų tinklo efektyvumą. Tokį pat kreipimąsi išsiuntėme LR Prezidentui, LR Seimo pirmininkei, LR Ministrei pirmininkei. LR Prezidentas atkreipė dėmesį į šią problemą — vasario mėnesį įvykusiame susitikime drauge su kitais Telšių regiono merais išgirdome aiškią poziciją, jog Ministerija turi rasti bendrą sprendimą su savivaldybėmis, atsižvelgiant į išsakytas vietos savivaldos atstovų pastabas. Apie šią problemą kalbėjau ir su LR švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene kovo mėnesio pradžioje jai su komanda lankantis Telšiuose. Viliuosi, kad ministerija supras, jog Telšių rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarka, kuri jau daug metų, beje, nuosekliai buvo vykdoma, turi turėti ir ribas. Dabartiniai reikalavimai nėra adekvatūs esamai situacijai. Mokinių skaičiaus klasėse didinimas šiuo metu yra tolygus paskutinių mokyklų miesteliuose sunaikinimui. Regioninė atskirtis tik didinama, žlugdomos jaunų šeimų svajonės įsikurti nedidelėse gyvenvietėse, apie verslo plėtrą nebėra ko ir galvoti.
— Jūsų susirūpinimas dėl rajono gimnazijų likimo aiškus. Ką konkrečiai galėtumėte pasakyti gyventojams, kuriems tai aktualu?
— Gyventojams, ypač tiems, kurių vaikai lanko gimnazijas Luokėje, Tryškiuose ar Varniuose, noriu pakartoti, kad įvairiais būdais ir lygmenimis stengiamės, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Vyriausybė mus išgirstų. Kad būdami ten Vilniuje ir kurdami „efektyvų“ regionų mokyklų tinklą išgirstų vietos savivaldos balsą ir suprastų, kad turime ieškoti bendrų sprendimo būdų, o ne įgyvendinti pakeitimus, dėl kurių rajono kaimiškose seniūnijose gyvenantys mokiniai mokytis kasdien vyktų į Telšius (kai kurių maršrutas sudarytų apie 45 km), o keltis turėtų apie 6 valandą ryto. Tokių „užmojų“ nepalaiko ir daugiau nei pusė kolegų merų, taip pat kai kurie LR Seimo nariai. Skaitytojams norėčiau paaiškinti, kad švietimas yra finansuojamas iš Valstybės biudžeto, todėl ir sąlygas diktuoja „viršus“. Prieš keletą metų dauguma savivaldybių buvo už tai, kad mokyklų tinklo formavimas visiškai pereitų savivaldybių kompetencijai kartu su finansavimu. Tačiau to neįvyko. Tad ir toliau tenka pakovoti, kad Vyriausybėje būtų priimami regionams palankesni nutarimai. Gelbėdami savo gimnazijas, esame priversti prie išlaikymo klasių, kuriose mokinių skaičius neatitinka nustatytojo, prisidėti iš Savivaldybės biudžeto. Artimiausiame tarybos posėdyje bus aptariama galimybė jau nuo šio rugsėjo prisidėti prie Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos klasių finansavimo. (Telšių r. sav. inf.)