Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje būtinoji pagalba teikiama ne tik telšiškiams, kitų Lietuvos miestų gyventojams, emigrantams iš užsienio, bet ir nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Skyriaus personalas deda visas pastangas, kad visiems būtų suteiktos kokybiškos paslaugos, bei tiki, jog ir kas bebūtų, viską galima įveikti uoliu ir atsakingu komandiniu darbu.
Justina Lukošienė
2021 metais Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje buvo priimtas gana didelis srautas žmonių: ambulatoriškai aptarnauta apie 13 000 pacientų, iš jų apie 2700 suteiktos stebėjimo paslaugos, o stacionarizuotų pacientų buvo apie 6200. Pasak Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos Giedrės Girdvainytės, šiemet pacientų skaičius gana panašus, tik tarp besikreipiančiųjų šiuo metu pasitaiko ir nuo karo nukentėjusių ukrainiečių. Darbas Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje vyksta įprastai. Teikiamos įvairios paslaugos terapinio, chirurginio, ortopedinio-traumatologinio ir pediatrinio profilio pacientams, kurios užtikrinamos 24 valandas per parą.
Sergančiųjų COVID-19 liga nemažėja
„Šiuo metu yra gana sudėtingas laikotarpis, kadangi koronavirusas vis dar yra mūsų visuomenėje, ir gana daug besimptomių jo formų. Nemažai atvejų nustatome atsitiktinai, todėl kiekvienas pacientas yra vertinamas kaip galimas COVID-19 viruso nešiotojas“,— kalbėjo G.Girdvainytė ir pažymėjo, kad COVID-19 skyrius beveik kasdien pasipildo naujais pacientais, tarp kurių, kaip bebūtų apmaudu, pasitaiko dar neskiepytų žmonių. Jie sudaro maždaug 30 proc. tarp sergančiųjų COVID-19 liga. „Šiems pacientams virusas sukelia didesnes komplikacijas, o kartais jos būna letalios. Į COVID-19 skyrių dar guldomi ligoniai ir su kitomis patologijomis, kai nustatomas virusas atsitiktinai. Pacientai, prieš patekdami į stacionarą ar stebėjimo palatą, yra testuojami dėl COVID-19, jiems daromas antigeno ir PGR testai. Į skyrių kartais paguldomas vienas ar du pacientai, o būna dienų, kad į skyrių patenka ir aštuoni pacientai. Stacionarinio gydymo prireikia maždaug pusei besikreipiančiųjų“,— pasakojo medikė, kuri prisiminė per pirmąją ir antrąją pandemijos bangas gana įtemptą situaciją skyriuje. Anot jos, per pirmąją bangą didelį nerimą kėlė, jog nebuvo skiepų, nes virusas buvo labai agresyvus ir ligos išeitys didžiąja dalimi buvo letalios. „Buvo sunku matyti ir žinoti, kad tas žmogus, su kuriuo neseniai bendravai, numirė ar jo būklė yra labai bloga. Tačiau skyriaus kolektyvas susitvarkė su visais iššūkiais, padidėjusiu darbo krūviu bei skyriuje vyravusia sudėtinga psichologine atmosfera“,— pasidžiaugė G.Girdvainytė. Kol dar pasaulis nebuvo susidūręs su COVID-19 pandemija, sezoninis gripas nemažai žmonių paguldydavo į ligos patalą, tačiau skyriaus vedėja pastebėjo, kad nuo koronaviruso atsiradimo gripo atvejų skyriuje buvo tik keli.
Tarp pacientų — emigrantai iš užsienio ir karo pabėgėliai iš Ukrainos
Regioninė Telšių ligoninė pagal insulto klasterį yra atraminė ligoninė, todėl labai svarbų vaidmenį čia atlieka moderniausia įranga, kuri ne tik ženkliai padidina ambulatorinių konsultacijų skaičių, bet ir suteikia galimybę laiku diagnozuoti ir tiksliai gydyti ligas. Į gydymo įstaigą atvežami pacientai iš Mažeikių ir Plungės, kuriems įtariamas insultas. „Regioninė Telšių ligoninė taip pat yra ir Traumų centras. Į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių kreipiasi pacientai ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio. Jų nusiskundimai būna įvairūs ir nelabai kuo skiriasi nuo vietinių gyventojų“,— sakė Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja. Šiuo metu paslaugos taip pat teikiamos ir karo pabėgeliams iš Ukrainos. Skyrius sulaukė vaikų bei suaugusiųjų, keletui pacientų prireikė stacionaraus gydymo. Kaip patikino G.Girdvainytė, paslaugų teikimas ir kokybė nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams niekuo nesiskiria, skiriasi tik dokumentų pildymas.
Paklausus, kokius prevencinius metodus skyrius taiko savo darbuotojams, kad išvengtų perdegimo sindromo, skyriaus vedėja akcentavo, kad su perdegimo sindromu susiduria įvairių profesijų žmonės, ne išimtis ir medikai. „Dvejus metus trunkanti pandeminė situacija, negalėjimas įprastai atostogauti (kelionės, pramogos ir t.t.), daugeliui sukėlė nepasitenkinimą gyvenimo ir veiklos sritimis, atsirado kaltinimai, neadekvatus požiūris į darbą. Tai jaučiasi ir medikų bendruomenėje. Juk medikas — žmogus, mama, tėvas, vyras, žmona… Visi mes turime savo šeimas, taip pat esame pažeidžiami. Darome su darbuotojais susirinkimus, kalbame apie atsipalaidavimo metodus: relaksaciją, meditaciją, skaitymą, pomėgius, keliones po Lietuvą. Mūsų ligoninėje yra gydytoja psichiatrė, psichologė. Jei kam nors iš kolektyvo atsiranda nerimas, slogi nuotaika, rekomenduojama kreiptis į jas. Tačiau, manau, kad Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius yra stiprus skyrius. Duok, Dieve, jam sveikatos“,— linkėjo G.Girdvainytė.