Jau daugybę metų įstrigę Savivaldybės reikalai dėl Germanto vilos. Jos išlaikymas kainavo šimtus tūkstančių eurų, net buvo įsteigta viešoji įstaiga „Germanto vila“, kuriai, žinoma, vadovavo socialdemokratės. Įstaiga sužlugo, vila teberyja pinigus, privatizuoti nepavyko. O štai dabar sumanyta steigti Germanto regioninį parką, kuris sujungtų kelis draustinius, tarp jų — ir Germanto kraštovaizdžio.
Alvydas Ivoncius
Užsigeidė dar vienos kontoros
Kodėl išniro tokia įdomi iniciatyva, kuri buvo svarstyta paskutiniajame Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje? Netyčia ėmė ir prasitarė meras Kęstutis Gusarovas: neva neįsteigus regioninio parko, nieko nebus galima daryti su Germanto vila. Taigi Savivaldybė turi sagą švarke, kuris vadinasi Germanto kraštovaizdžio draustinis. Kadangi jis netinka kažkokioms „vizijoms“ dėl „sagos“ — Germanto vilos perspektyvų, tai neva reikia kito „švarko“ — Germanto regioninio parko.
Lietuvoje regioniniai parkai buvo įsteigti draustiniuose gamtinei įvairovei, dalinai ir etnografijos paveldui saugoti. Tai — kontoros su darbuotojais. O kiekviena kontora mums kainuoja.
Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja Indrė Žutautienė paaiškino, kas yra draustinis ir kas yra regioninis parkas.
Draustinis yra saugoma teritorija gamtos ir paveldo vertybėms išsaugoti. Draustinyje sudaromos sąlygos tik pažintiniam turizmui. Draustinyje leidžiama remontuoti senus pastatus, laikantis tam tikrų reikalavimų.
Apskritai draustiniuose daug reikalavimų, ribojimų ir draudimų. Kaip juos apeiti? Pasirodo, išeitis yra paprasta: reikia steigti Germanto regioninį parką, kuris kainuos kasmet šimtus tūkstančių eurų, kad būtų galima kam nors ką nors daryti toje Germanto viloje. Tiesa, draustinis aprėpia visą Germanto ežerą, todėl, anot skyriaus vedėjos, visur tokie pat ribojimai, taip pat ir maudyklėje, kurią telšiškiai praminė Begemotu. Neva, kad būtų galima apeiti ribojimus, Aplinkos ministerija taipogi siūlo steigti Germanto regioninį parką. Mat tokiu atveju būtų galima „išimti“ iš Germanto draustinio kai kurias teritorijas ir daryti jose, kas patinka. Tarybos narys, dirbantis Varnių regioniniame parke, Linas Šedvilas suabejojo, ar verta steigti dar vieną kontorą. Germanto draustinį būtų galima perduoti Varnių regioniniam parkui. Tačiau ir parkuose esama specifinių reikalavimų, kurie ne visiems ir ne visuomet gyventojams patinka. O steigiant parką, bus būtina gyventojų apklausa. Be to, dabar Lietuvoje prasidėjusi didžiulė regioninių parkų reorganizacija. Ketinama visus Žemaitijos regioninius parkus sujungti į vieną įstaigą.
Eksministras nebesuvaldė liežuvio
Regioniniais parkais rūpinosi Saugomų teritorijų tarnyba. Kęstutis Trečiokas, kaip buvęs ministras, nei iš šio, nei iš to pareiškė, kad ši tarnyba yra teroristinė organizacija, per kurią neva daugybė žmonių net turtą prarado. Tiesa, K.Trečiokas nepaaiškino, kaip teroristinė organizacija gali veikti po valstybinės įstaigos Saugomų teritorijų tarnybos priedanga, kokius ši tarnyba teroro aktus atliko ir kodėl į ją dėmesio nekreipia nei Prezidentas, nei Seimas ar Valstybės saugumo departamentas. Žinoma, būtų galima manyti, kad eksministras šneka, ką žino, bet greičiausiai pernelyg laisvai paleido liežuvį. Beje, ir pats K.Trečiokas suabejojo, ar reikia steigti dar vieną kontorą — Germanto regioninį parką, kai galima draustinį priskirti jau veikiančiai kurio nors parko — Žemaitijos ar Varnių — direkcijoms, kurios pavaldžios tai pačiai „teroristinei organizacijai“ — Saugomų teritorijų tarnybai. Algirdas Bacevičius įžvelgė, kad po sumanymu steigti Germanto regioninį parką gali kyšoti kieno nors biznio interesai. Anot jo, atsivertų galimybės Germanto ežerą apstatyti namais. A.Bacevičius sulaukė priekaištų neva nieko nesupranta.
Tačiau ylą iš maišo iškišo pats K.Gusarovas. Juk jis pareiškė, kad, neįsteigus šio parko, neva nieko nebus galima daryti su Germanto vila. Jos teritoriją „išėmus“ iš draustinio, būtų galima kažką daryti. Bet klausimas kitas: ar neatsiras noras „apkandžioti“ Germanto ežero pakrančių, kad atsirastų daug „skylių“ naujiems dvareliams?
„Prichvatizuos“ ar paliks visuomenei?
Ką duos regioninis parkas? Kolegijos nariams pateiktoje medžiagoje įrašytos lėkštos „galimybės“: bus sukuriamos naujos darbo vietos, skiriamos lėšos teritorijai tvarkyti, suaktyvėja kultūrinis gyvenimas, sudaromos sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti bei panašios. Tarsi ir be regioninio parko statuso toms teritorijoms tokių „galimybių“ nebūtų.
Užtat labai aiškiai atsiskleidžia, ko iš tikrųjų siekiama. Regioniniai parkai ir steigiami, kad saugotų gamtą. K.Trečiokui atrodo, kad toks saugojimas yra „pūdymas“ ir „viešbučiai vabalams“. Regioniniame parke bus apstu ribojimų, kurie išplis už draustinių ribų ir palies daugiau gyventojų. Bandydami įtikinti, koks puikus dalykas regioninis parkas, Savivaldybės valdininkai, manytume, apsižioplino ir paneigė pačią regioninių parkų esmę. Mat, pristatydami regioninio parko „viziją“, jie įrašė, kad „minusai“ tokie: „Liks Buožėnų geomorfologinis draustinis, Germanto kraštovaizdžio draustinis, Vilkaičių geomorfologinis draustinis, tik bus patikslintos jų ribos“. Jei jau draustiniai yra būsimo parko „minusai“, tai kam apskritai reikalingas Germanto regioninis parkas?
Užtat yra „galimybė“ — bus patikslintos draustinių ribos. Kas gali paneigti, kad pagrindinis tikslas yra ne Germanto regioninis parkas, o Germanto ežero „apkandžiojimas“ sklypams, kuriuose išdygs „dvareliai“? Tačiau tokia perspektyva negrėstų, jei „išimtos“ iš draustinio Germanto vilos, maudyklės teritorijos būtų pripažintos kaip visuomenės poreikiams skirtos zonos. Būtų galima įrengti tik poilsiui skirtus objektus, o ne „kaimo turizmo restoranus“.