Apie valstybinę lietuvių kalbą, žemaitiškumą ir švietimo sistemos problemas

Telšių „Atžalyno“ progimnazijoje lankėsi portalo „Mano kraštas“ redaktorė Genovaitė Paulikaitė, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis ir LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, žinoma švietimo ekspertė, prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Naujienų portale buvo surengta virtuali paroda „Atverkime kalbos turtus“, kurioje aktyviai dalyvavo ir „atžalyniečiai“. Vizito tikslas buvo padėkoti už dalyvavimą ir pasikalbėti su mokytojais apie valstybinės lietuvių kalbos problemas, įtraukųjį ugdymą bei aptarti kitus nerimą keliančius švietimo klausimus.

Justina Lukošienė

Artėjant Lietuvių kalbos dienoms, kurios prasidėjo Vasario 16-ąją, naujienų portalas „Mano kraštas“ kvietė visus, kam rūpi lietuvių kalba, jos turtingumas, dalyvauti kūrybinių darbų virtualioje parodoje „Atverkime kalbos turtus“. Parodoje buvo kviečiami dalyvauti visų ugdymo įstaigų ugdytiniai, jų tėvai ir pedagogai.
Kaip pažymėjo naujienų portalo „Mano kraštas“ redaktorė Genovaitė Paulikaitė, ši virtuali paroda, skirta lietuvių kalbai, vyksta jau antrus metus. Praėjusiais metais ji buvo skirta labiau pažinti veiksmažodį, o šiemet — būdvardį. Darbų buvo gauta pakankamai daug — arti dviejų su puse tūkstančio.
„Gavome daug Telšių „Atžalyno“ progimnazijos darbų su būdvardžiais, viskas labai estetiškai pateikta ir kas įdomiausia — prisiminti žemaitiški žodžiai.
Juk šios parodos tikslas — priminti seną mūsų kalbą ir naujažodžius, jog mokiniai žinotų, kad kalba yra kintantis dalykas, gyvas organizmas. Smagu, jog mokytojai, dirbdami su vaikais, prisiminė, kad galima kurti“,— pasidžiaugė naujienų portalo redaktorė. LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė organizatorių ir globėjų vardu įteikė padėką Telšių „Atžalyno“ progimnazijai už aktyvų dalyvavimą.
Po to žodį tarė VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, panoręs išsakyti savo poziciją apie susitikimo pradžioje paminėtus Žemaičių kalbos metus, kuriuos savo teritorijose yra paskelbusios šešios šalies savivaldybės, tarp jų — ir Telšių rajono savivaldybė. „Vyriausybėje ir Seime praėjusią savaitę buvo gana nemenki svarstymai apie žemaičių kalbą ir jos statusą Lietuvoje. Lietuvoje mes esame priėmę vienos kalbos doktriną, ši valstybė veikia vienos kalbos pagrindu. Mes kategoriškai pasisakome prieš tai, kad žemaičių kalba taptų antra valstybine kalba. Ji negali būti ne tik valstybinė, bet ir regioninė, kadangi tuoj pat galvas pakeltų Vilnius, Šalčininkai, o Visaginas pareikalautų rusų kalbos, todėl valstybės mastu tai geruoju nesibaigtų“,— dėstė A. Antanaitis, kuris akcentavo, kad žemaičių šneka nėra istorinis bendrinės lietuvių kalbos variantas.
Kalbininkas sakė, kad, nepaisant visų politinių aplinkybių, žemaičių paveldą, šneką bei tradicijas reikia vertinti ir puoselėti, tačiau tai reikia daryti ne emocijų pagrindu, o atsižvelgiant į visus faktorius. „Negalime matyti tik savo siauro žemės lopinėlio, visi pasaulio įvykiai rodo, kad tai yra neįmanoma“,— konstatavo garbus svečias. Tęsdamas savo pasisakymą, A.Antanaitis išsakė nuogąstavimus, kad prieš lietuvių kalbą šiuo metu daroma daug atakų, mat girdima nemažai bandymų įvesti antrą valstybinę kalbą — anglų. „Pagrindiniai argumentai tokie, kad tai yra pasaulinė kalba, o Lietuva yra Europos Sąjungos ir pasaulio dalis, todėl nieko baisaus, jei Lietuvoje bus antra valstybinė anglų kalba. Lengviau ar sunkiau, bet pavyksta tai atremti, kadangi argumentas labai paprastas ir visiems labai suvokiamas: jeigu valstybėje yra dvi kalbos, tai viena iš jų turi būti pagrindinė. Kalbant apie pozityvią diskriminaciją, valstybėje gali būti daug kalbų, bet viena valstybinė kalba. Visur ir visada šioje valstybėje visos viešosios paslaugos turi būti teikiamos bei prieinamos valstybine kalba“,— argumentavo VLKK pirmininkas, kuris taip pat prisiminė, pasak jo, ganėtinai įžūlų bandymą pasikėsinti į valstybinį lietuvių kalbos statusą, pasinaudojant Ukrainos tragedija ir dangstantis pagalbos ukrainiečių pabėgėliams pretekstu.
„Buvo siūloma išbraukti įstatymo reikalavimą, kad policijos, teisėsaugos tarnybų pareigūnai, tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą, o aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, jog gyventojai, kurie to pageidauja, būtų aptarnaujami valstybine kalba. Tai pavyko sustabdyti, tačiau tokie svarstymai vyksta, o tai rodo, kad apie kalbą mes mažai šnekame, bandymai ją klibinti yra nuolatiniai ir nesibaigiantys“,— pasakojo kalbininkas.
Vizito metu aptartos ir švietimo sistemos problemos, kalbėta apie įtraukųjį ugdymą. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. šalyje įsigaliojantys įstatymai įpareigos mokyklų bendruomenes kiekvienam vaikui užtikrinti sąlygas ugdytis jo artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir gauti būtiną specialistų pagalbą. Pasak LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, įtraukusis ugdymas pareikalaus komandinio darbo, nes vienas mokytojas nebus pajėgus dirbti, tam reikės švietimo pagalbos specialistų (logopedų, psichologų, specialiųjų pedagogų ir kitų specialistų), kurių jau dabar mokyklose labai trūksta.
„Mano galva, šiandien dar nėra pasiruošta įtraukiajam ugdymui. Bandome su parlamentine kontrole kai ką stabdyti. Prisiminkim centralizuotą priėmimą į švietimo įstaigas, kurį Seimas atidėjo iki 2024 metų sausio, nes kai kurios savivaldybės tam nebuvo pasirengusios“,— pastebėjo Seimo narė.
Kitas gvildentas klausimas buvo susijęs su kaupiamuoju vertinimu. Manoma, kad paskutinėse klasėse labai daug reikšmės teikiama pasiruošimui egzaminams ir per mažai mokinio pažangai per visus jo mokymosi metus, todėl rengiama vidurinio ugdymo ir brandos egzaminų sistemos pertvarka, kurios tikslas — sudaryti kuo geresnes galimybes gimnazistams nuosekliau mokytis, siekti geresnių rezultatų, susitelkti ne tik į baigiamuosius egzaminus, bet mokymąsi visus mokslo metus, įgyti gyvenime reikalingų kompetencijų. Numatoma atsisakyti vienkartinio momentinio žinių pamatavimo egzaminu, vertinimą papildant kompiuterizuotais, visų mokyklų mokiniams vieningais tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse. Jie ne tik fiksuotų pasiekimus, bet ir vertintų pažangą, laiku nustatytų spragas, mokiniui būtų suteikiama mokymosi pagalba.
„Kaupiamasis vertinimas yra labai svarbus dalykas, nes egzaminai negali slėgti nei abituriento, nei mokyklos. Juk žinome, kad egzaminų laikymas kaip loterija: vieną kartą gali pasisekti geriau, kitą — prasčiau. Dabar šis projektas yra svarstymo fazėje. Mes kaupiamąjį vertinimą siūlome tik 2027 metais, kad nebūtų skubėjimo, jog būtų tam pasirengta. Reikėtų svarstyti ir apie brandos darbus, kurie mokytojams brangiai kainuoja laiko požiūriu“,— sakė V. Targamadzė.
Telšių „Atžalyno“ progimnazijos direktorius Kęstutis Saplinskas pasiteiravo apie mokytojų rengimo situaciją Lietuvoje. Anot V.Targamadzės, viena iš pagrindinių problemų yra ta, jog mokytojo profesija tampa nepatraukli, tam įtakos turi vis didėjantys mokytojų darbo krūviai. „Kita problema — dėstytojų parengimas. Šiai dienai mes neturime stiprių didaktų, nes susitelkta į technologijų mokymą. Pedagogai puikiai žino, kad yra tikslas ir reikia ieškoti metodo, kaip tą tikslą pasiekti. Juk klasėje mokosi įvairūs vaikai, tai įvairius metodus ir taikom. O technologijos yra ne tas pats, kas metodas. Technologijos yra metodo sudėtinė dalis“,— teigė švietimo ekspertė ir pabrėžė, kad reikia keisti mokytojų rengimo ir jų tobulinimo programas.