Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras paprašė Savivaldybės tarybos leisti remontuoti pastatą, kuriame įstaiga veikia, Kalno gatvėje. Nors viešoji įstaiga Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras pavaldi Savivaldybei, vis dėlto pastatas jai nuosavybės teise nepriklauso. Gydymo įstaiga pastatu naudojasi panaudos pagrindais.
Alvydas Ivoncius
Šiltins pastatą
Kadangi Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui pastatas nuosavybės teise nepriklauso, pagal panaudos sutartį jis privalėjo gauti Savivaldybės sutikimą remontui. Įstaiga ketina šiltinti pastatą ir jo išorėje įrengti žmonių su negale keltuvą, skirtą patekti į pirmą ir antrą aukštus.
Kadangi pastatas priklauso Savivaldybei, tai lyg ji ir turėtų remontuoti. Vis dėlto ta priklausomybė formali, nes pastatu naudojasi vien Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras. Įstaiga susitaupė pinigų ir gali pati atlikti remontą. Todėl rajono biudžete remontui skirti pinigų nereikėjo.
Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras yra viešoji įstaiga, o tokios įstaigos negali siekti pelno ar dalininkai dalytis „dividendų“. Vis dėlto įstaiga sugebėjo (retas Savivaldybėje atvejis) susitaupyti pinigų ir pati gali remontuoti pastatą.
Bėdos rūsyje
Regis, nešiltintas pastatas nėra vienintelė įstaigos problema. Smalsusis Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius kartu su įstaigos vadove Laima Juryte-Zakarauskiene apžiūrėjo pastato rūsius. Vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai, anot A.Bacevičiaus, stipriai sutrūniję, ne iš vieno varva skystis, tekėdamas ardo sienas ir plauna pamatus. Anot A.Bacevičiaus, būtina skubiai keisti vamzdžius. Tačiau esą vienas Savivaldybės administracijos vadovų ėmė samprotauti esą palopys, kur prakiurę, ir bus tvarka.
„Ten lopyti nebėra ko, viskas apsinešę rūdimis, bet kada gali užlieti pastato rūsius“,— piktinosi Tarybos narys. Jis ketina kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas, kad jos patikrintų, ar pastato vandens ir nuotekų sistemų būklė yra avarinė.
Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė sakė, kad bėdos rūsiuose — ne vien dėl rūdijančių vamzdžių. Mat po smarkesnio lietaus į rūsius veržiasi vanduo, be to, pastatas sovietiniais laikais pastatytas drėgnoje vietoje. Anot direktorės, rūsiai įstaigai labai reikalingi ir dokumentų archyvui, ir kitokioms reikmėms. Deja, tokie dideli darbai ne įstaigos jėgoms.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 32 (10443)