Dar 2019 metais žinomas gintaro juvelyrikos meistras ir Telšių miesto Garbės pilietis Alfredas Jonušas lietuviams draugiškiems kaimynams — ukrainiečiams — jų Vasario revoliucijos penktųjų metinių proga sukūrė ir Ukrainos Respublikos ambasadai Lietuvoje padovanojo gintarinę saulėgrąžą.
Algirdas Dačkevičius
Juvelyrą išskirtinai pagerbė Ukrainos ambasados darbuotojai
Dar būdamas studentas, 1964 metais Alfredas Jonušas vyko į Krymą, dabar Rusijos okupuotą, ir pakelėje grožėjosi didžiuliais žydinčių saulėgrąžų laukais. Daugiau negu prieš pusšimtį metų patirtas įspūdis buvo toks stiprus, kad juvelyro nepaleido tol, kol jo neįprasmino savo kūrinyje.
Saulėgrąžai sukurti prireikė apie kilogramo gintaro žaliavos, o kūrinio kotą žemaitis papuošė Ukrainos vėliavos — geltona ir mėlyna — spalvomis.
Ukrainos ambasadoje Telšių miesto Garbės piliečio A.Jonušo laukė nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, kuriam telšiškis įteikė savo dovaną. Ją ambasadorius sakė laikysiąs pagarbioje vietoje — savo kabinete.
Juvelyras buvo sužavėtas ambasados darbuotojų jam parodytu išskirtiniu dėmesiu. Prie kavos puodelio vyko nuoširdus pokalbis. A.Jonušas papasakojo, jog yra surengęs Lietuvoje ir pasaulyje daugybę juvelyrikos parodų. Jo darbai eksponuoti Anglijoje, Belgijoje, Indijoje, Bangladeše ir kitose užsienio šalyse.
1992-1993 metais, dirbdamas juvelyru Norvegijoje, A.Jonušas pelnė tarptautinį juvelyro sertifikatą, vėliau jo kūrinių paroda organizuota JAV Columbus miesto „Juodojo arklio“ galerijoje. Žemaičio juvelyrikos darbų buvo užsakiusi ir Lietuvos Prezidentūra, iš kurių bene svarbiausias — Popiežiui Jonui Pauliui II. Dalyvaudamas JAV „Smithsonien“ festivalyje, A.Jonušas demonstravo ne tik gintaro apdirbimą, bet ir atvežė iš Žemaitijos dovaną — gintarinius „Baltuosius rūmus“.
Pasisukus kalbai apie laisvės kovas, A.Jonušas žavėjosi ukrainiečių ryžtu kovoti už savo laisvę ir noru gyventi be diktato iš grėsmingojo kaimyno — Rusijos. Tuo pačiu jis prisiminė pokario laisvės kovas Lietuvoje ir partizanams pastatytus 16 kryžių. Už tai Prezidentė Dalia Grybauskaitė aktyviam lietuvių tautos partizaninio pasipriešinimo sovietų okupacijai istorijos įamžinimo puoselėtojui įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ sidabro medalį.
Telšių miesto Garbės pilietis A.Jonušas pasirašė ambasados garbingų svečių knygoje, kur nuoširdžiai padėkojo už svetingą priėmimą. Žemaičiui išskirtinį vizitą primins nuotraukos ne tik su Ukrainos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi, bet ir kitais ambasados darbuotojais.
„Mano šauksmas“ — už savo laisvę kovojančiai Ukrainos tautai
Alfredas Jonušas užsiminė, jog paskutinę savo gintaro juvelyrikos darbų parodą Telšiuose surengė 2017 metais. Nuo tada jis pasižadėjo iš šios parodos po vieną darbą skirti Palangos gintaro muziejui, kur jau apie 20-metį jo kūriniai eksponuojami personalinėje vitrinoje. Šį pažadą jis tesi.
Visai neseniai telšiškis, sujaudintas pasiaukojančia ukrainiečių tautos kova už savo laisvę, nutarė Palangos gintaro muziejui padovanoti gintaro plaketę, ją pavadinęs „Mano šauksmas“ pagal garsaus dailininko Eduardo Munko paveikslą „Klyksmas“.
A.Jonušas palaiko nuolatinį ryšį su šiuo muziejumi. Paskutinė retrospektyvinė gintaro dirbinių paroda „Mano kelias“ surengta 2010 metų gegužės 14-ąją autoriaus 70-mečiui. Ši paroda buvo 20-oji autoriaus kūrybiniame kelyje ir 7-oji, surengta Palangos gintaro muziejuje. Joje lankytojų dėmesiui buvo pateikti 162 autoriniai kūriniai, kuriuose gintaras derintas su įvairiomis medžiagomis.
Platus kūrybos diapazonas
Ir šiandien verta prisiminti Palangos gintaro muziejaus parodų kuratorės Reginos Makauskienės pastebėjimus apie telšiškio parodą „Mano kelias“: „Menininkas mėgsta variacijas archeologine tema, nuolat ieško naujų, netikėtų gintaro papuošalų formų. A.Jonušo kūryboje ryškios sąsajos su autentiška baltų juvelyrika.
Darbuose jis dažnai naudoja Juodkrantės lobio amuletų motyvus. Gintaro gabaliuką tautodailininkas dažniausiai nušlifuoja ir nupoliruoja taip, kad neliktų natūralios žievės. Palyginus Lietuvos dailės muziejaus jau anksčiau įsigytus šio autoriaus dirbinius bei šios parodos eksponatus, buvo galima pastebėti tam tikrą raidą: ankstyvieji A.Jonušo papuošalai daugiausia tradiciniai, jų detalės lakoniškos, kai kur naudota filigrano technika.
Pastarųjų metų kompozicijos sudėtingesnės, jose persipina prabanga ir paprastumas, išryškėja medžiagų įvairovė. A.Jonušo darbai patraukia dėmesį savitu kompoziciniu sprendimu, originaliu gintaro panaudojimu. Jis derinamas su sidabru, mamuto kaulu, kailiu.
Dauguma autoriaus kompozicijų susijusios su konkrečiais įvykiais bei asmenimis, jos atspindi pozityvų nusiteikimą, žingeidumą, domėjimąsi pačiais įvairiausiais dalykais. Parodoje matėme metalo ir gintaro kompozicijų, skirtų autoriaus tėvams, istorijos realijoms, netgi džiazo bei roko legendoms.
Dažnas darbas stebino netikėtu pačių įvairiausių medžiagų panaudojimu. Fotografijos, plunksnos, riešutų kevalai, augalų sėklos kartu su gintaru, kaulu, sidabru išryškino tautodailininko gyvenimo patirtį, jo nueitą kelią. Kompozicija „Mano kelias“ sudarė galimybę kartu su autoriumi pabuvoti kiekvienoje jo surengtoje parodoje, kurios vyko Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje ir kitur.“