Dirbti tik gerai — svarbiausia nuostata

Dalia ir Danielius Lukošiai.

Dalia ir Danielius Lukošiai iš Luokės miestelio yra tie ūkininkai, kurių nereikia įtikinėti, kad kiekvienas darbas turi būti padarytas kuo geriausiai. Tai jiems yra įaugę nuo jaunų dienų.

Algirdas Dačkevičius

„Kitaip nemokame dirbti, nes žinome, kad „Žemaitijos pieno“ įmonei reikia parduoti kuo geriausios kokybės pieną“,— vienu balsu tvirtino sutuoktiniai. Užtat ir patys su pasigardžiavimu geria savo karvučių pienelį.
Kad žodžiai nesiskiria nuo darbų, puikius pienininkystės ūkio laimėjimus primena prizas, laimėtas 2018 metų konkurse „Geriausiais metų ūkis“, kiek vėliau — 2019-aisiais metais „Žemaitijos pienas“ geriausių ūkininkų pagerbimo šventėje Lukošių pieno ūkiui skyrė nominaciją „Geriausias pienininkystės ūkis pagal visus vertinimo kriterijus“.
Šeima ir toliau dirba puikiai, dalyvauja kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje ir yra patenkinta nuo seno bendradarbiaudama su „Žemaitijos pienu“.
Praėjusį mėnesį buvo susumuoti geriausių ūkininkų, bendradarbiaujančių su „Žemaitijos pienu“, rezultatai pagal natūralaus pieno kokybę ir ūkio produktyvumą. Antroje grupėje (nuo 200 iki 499 kg) geriausiai įvertintas Lukošių pieno ūkis, vidutiniškai kasdien pardavęs 424 kg natūralaus pieno, kurio kokybė gera: riebumas — 4,6 proc., baltymingumas — 3,3 proc., SLS piene — 102 tūkst./ml, BBS — 7 tūkst./ml, laktozės — 4,50 proc., urėjos — 15 mg/100 ml.
Šiuo metu šeima melžia 19 karvučių. Daugiausiai darbuojasi dviese, o didžiausia pagalbininkė — dukra Janina su vyru Andriumi. Sūnūs išvykę toliau nuo tėviškės, tai ir jų pagalba tėvams retesnė. Pašnekovai, būdami malonūs ir draugiški žmonės, puikiai sutaria su kaimynais ir nešykšti jiems gerų žodžių. „Dieną naktį gali kreiptis į Alvydą ir Ritą Pocius, jų sūnų Mantautą, nes visada sulauksi paramos“,— kalbėjo Danielius, šiemet sausį atšventęs savo 55-ąjį gimtadienį.
Pasak pašnekovo, europinėmis paramomis šeima nesinaudojo, todėl be didesnio streso patys kūrėsi, kai reikia — ir Luokės bendruomenę paremia, o neseniai būrelis luokiškių, tarp kurių buvo ir Lukošiai, ištiesė finansinę pagalbos ranką kovojančiai Ukrainos tautai.
Sutuoktiniai užsiminė, jog apie 25-erius metus gyveno buvusiame Luokės klebonijos pastate, kuriam, ko gero, bus apie 200 metų. Dabartiniame name šeima po renovacijos gyvena apie aštuonerius metus. „Čia pradedant gyventi, svarbiausiais rūpestis buvo pasistatyti tvartą“,— sakė Dalia.
Rinkti senus daiktus, primenančius mūsų istoriją ir buitį — Danieliaus hobis. Dar gyvendamas senojoje klebonijoje, Danielius rado plokštelę su užrašytais 1835 metais, kurią ir dabar pavėsinėje tebesaugo. Ant ūkinio pastato sienos taip pat visko pamatysi, ko jau šiandien nenaudojama, net senovinis šaukštas, kuriuo šio krašto žmonės viralą srėbė, prikaltas.
Nuo vaikystės Danielių traukė senų monetų rinkimas. Ir dabar tebesaugo dėžutę su cariniais variokais. Kai kurie iš jų datuoti 1860 metais, kai dar Lietuvoje baudžiava nebuvo panaikinta.
Ūkininkus aplankiusios Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkė Liudvina Skurdelienė pasidžiaugė jų sąžiningu darbu ir dalykišku bendradarbiavimu su „Žemaitijos pieno“ bendrove bei palinkėjo toliau sėkmingai darbuotis.