Žemaičių kalba — tarptautiniame kalbų registre

Žemaičių kultūros draugijos IX suvažiavime susitiko Arnas Udovičius (kairėje), „įvesdinęs“ žemaičių kalbą į tarptautinį kalbų registrą, ir Jonas Grušas, Skuodo bibliotekos direktorius, daug metų organizuojantis garsiuosius žemaičių kalbos skaitovų, kūrybos ir kitokius konkursus.

Jau 12 metų žemaičių kalba turi tarptautinį ISO kodą. Pasaulio kalbų registre žemaičių kalba įregistruota atskiru kodu ISO 639-3, kaip tebegyvuojanti atskira savarankiška kalba. Jaunesniosios kartos žemaičiai, kurių gyvenimas ir darbas susieti su skaitmeninėmis technologijomis, tai turėtų žinoti, naudotis ir prisidėti prie dar geresnio mūsų prigimtinės kalbos įtvirtinimo.

Janina Zvonkuvienė

Pagyvenusiųjų žmonių karta, kuriai pati priklausau, saikingai tesinaudojame interneto galimybėmis. Arba visai nesinaudojame. Todėl ir svarbios, įdomios „skaitmeninio pasaulio“ naujienos mus pasiekia pavėluotai. Arba visai nepasiekia. Taip buvo ir su tarptautiniu ISO kodu žemaičių kalbai — daug kas nė nežinojome! O ką daryti sužinojus? Sužinoti dar daugiau: kas ir kaip tą kodą išrūpino.
Žemaičių kultūros draugijos IX suvažiavime, kuris įvyko 2022 gegužės 21 d. Telšiuose, visi išgirdo, kad prie tarptautinio ISO kodo žemaičių kalbai reikalų daugiausiai triūsė informatikos inžinierius, programuotojas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto auklėtinis, o šiaip telšiškis iš Žemaitės gimnazijos Arnas UDOVIČIUS. Niekam nesigiriantis, nieko niekam daug neaiškinantis, jis toliau nerimsta dėl žemaičių kalbos reikalų išmaniosiose technologijose.
Arnas sutiko atsakyti, kaip kas buvo, kaip viskas vyko. Klausimai lietuviškai, atsakymai — jo paties rašyti žemaitiškai.

— Kaip ir kada kilo idėja „aprūpinti“ žemaičių kalbą (ir kitas greta paminėtas kalbas) ISO sertifikatu? Kaip viskas prasidėjo?
— Mona darbā sokas tik aple žemaitiu kalba. Žėnuomās užstuojo kėtas mažāsės baltu kalbas: latgaliu, naujuojė prūsu, šėšonėškiu, koršėninku, jė tik ī dingstės, ale daugis (lt. dauguma) spieka atėdoudama žemaitiu kalbā.
Prīšistuorėjė žemaitiu ISO kuoda bova nuotės (lt. noras) sokortė Vikipedėjė žemaitėška, ka paruodītė svietou, ka žemaitē īr, vuo patīms žemaitems, ka žemaitē tor sava rašta. Tas pavīka 2006 metās.
Vėins ėš rēkalavimu bova turietė kalbuos kuodoka. Žemaitē tou čieso tuokė natoriejė ė pu ėlgiausiu ruodu ta Vikipedėjė gėmė so laikėno bat-smg kuodo, bet jau bovau sookatīts gautė ė rimtiesni, ka vėsks būtom tvarkingā. Tāp pu Vikipedėjės pruojekta jiemiaus rašītė laiškus i SIL organėzacėjė (Summer Institute of Linguistics), katra īr atsakinga ož kalbū regėstra.
Patė SIL īr evengelėku sokorta tarptautėnė na pelna organėzacėjė, katruo duokomėntoun vėsas kalbas, īpatingā skėr diemesi mažuosiuoms kalbuoms, okatėj raštingoma ė sėik, ka vėsuoms kalbuoms būtom pargoldīta Bėblėjė. Pagrindėnė būstėnė īr Amerėkuo, Dalasė ė bova ikorta dā 1934 metās. Diel nuveiktū darbū SIL ī pripažinta ont vėsa svieta ėr anuos keravuojams regėstros ī nauduojams visū. Patė organėzacėjė lēd Ethnologue doumenū bazė.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 44 (10455)