Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas 2022 metais — tai pirmą kartą Aplinkos ministerijos iniciatyva sudarytas reitingas, skirtas stiprinti savivaldybių konkurencingumą ir lyderystę aplinkosaugos srityje bei skatinti Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą. Reitingas vertina ne vien savivaldybių aplinkosauginius duomenis, tačiau ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą jose. Reitingas sudarytas iš 55 kriterijų, kurie suskirstyti į 9 skirtingas sritis.
Alvydas Ivoncius
Prastai dėl atliekų ir aplinkos kokybės
Telšių rajonas reitinge iš 60 savivaldybių užima nelabai garbingą vietą — 39, nes surinko vos 30,5 balo iš 100 galimų. Pagal atliekas ir žiediškumą atsidūrėme tik 60 vietoje — paskutinėje. Pagal energetiką — 6, statybą ir planavimą — 6, susisiekimą — 21, klimato kaitos valdymą ir politiką — 21, aplinkos kokybę — 57, vandens kokybę — 10, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį — 36, aplinkosauginį sąmoningumą — 16 vietose.
Reitinge Plungės rajonas užėmė 29, Mažeikių — 25, Akmenės — 15, Šiaulių — 23, Kelmės — 20, Šilalės — 26, Rietavo — 58 vietas. Taigi tarp kaimynų aplenkėme vien mažytę Rietavo savivaldybę.
Kaip matome, dviejose itin reikšmingose kriterijų grupėse mūsų rajonas yra pačiame reitingo gale. Ypač svarbu aplinkos kokybė, turinti įtakos gyvenimo kokybei ir sveikatai. O čia, deja, pasirodo, kad gyvename pačioje nepalankiausioje aplinkoje iš visų Lietuvos rajonų ir miestų savivaldybių.
Kuo reikšminga aplinkos kokybė, aprašoma paskelbtoje reitingų analizėje: „Užtikrinant tinkamą aplinkos kokybę, ypač svarbu suvaldyti taršos problemą kuo arčiau jos susidarymo šaltinių. Europos žaliasis kursas ragina vykdyti geresnę oro, vandens, dirvožemio ir vartojimo prekių taršos stebėseną, prevenciją ir padarytos žalos ištaisymą. Nepakankamai kontroliuojama, tarša gali sukelti vėžį, širdies ir plaučių ligas, neurologinius ir kitokius sutrikimus. Nors šiandien jau padaryta reikšminga pažanga, 2015 metais taršos sukeltos priešlaikinės mirtys sudarė procentų visame pasaulyje užfiksuotų mirčių, o ES kiekvienais metais tarša lemia 1 iš 8 mirčių. Lietuvoje oro kokybės taršos rodikliai dažnu atveju taip pat viršija nustatytas normas, ir tam, kad jie galėtų būti tinkamai įvertinti ir pagerinti, pirmiausia būtina aktyviau plėtoti aplinkos stebėsenos infrastruktūrą visose šalies savivaldybėse.“
Pateikiame kriterijų aprašymus, paskelbus Aplinkos ministerijos paskelbtame reitinge.
Atliekos ir žiediškumas: 60 vieta
Šioje reitingo kriterijų grupėje, siekiant pamatuoti savivaldybių indėlį, sukuriant kuo patogesnes sąlygas atliekų rūšiavimui bei pakartotiniam produktų panaudojimui, buvo matuotas susidarantis mišrių atliekų kiekis, atskiras bioskaidžių ir maisto atliekų rūšiavimas, vienkartinių pakuočių mažinimo bei pakartotinio naudojimo iniciatyvos bei bendra savivaldybės vizija, siekiant beatliekio miesto ambicijos.
Energetika: 6 vieta
Grupės kriterijai vertino atsinaujinančių energijos išteklių gamybą savivaldybėje, lyginant su šilumai pagaminti skirtu ir bendru energijos suvartojimu, gyventojų, gaminančių energiją, prisijungusių prie centrinio šilumos tiekimo, vartojančių gamtines dujas buityje ir atsinaujinusių šildymo įrenginius rodiklius, taip pat savivaldybės taikomą politiką anglies ar durpių deginimui, žaliosios energijos naudojimui savo organizacijos viduje, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros veiksmų plano pasirengimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo projektams skirtą finansavimą.
Statyba ir teritorijų planavimas: 6 vieta
Šios grupės kriterijai vertino, ar savivaldybės turi nusistačiusios įmokas neprioritetinės plėtros teritorijoms, yra numačiusios teritorijas konversijai, įtraukia visuomenę į viešųjų erdvių planavimą dar prieš patvirtinant projektinių pasiūlymų užduotis ir taiko žalumo indekso įrankį ir, žinoma, savivaldybių teritorijoje įgyvendinamas daugiabučių renovacijos apimtis.
Susisiekimas: 21 vieta
Grupės kriterijai vertino, ar savivaldybės yra pasirengusios darnaus judumo planus ir pasitvirtinusios mažos taršos zonas, gyventojų, besirenkančių darnaus judumo formas, dalį, dalinimosi paslaugų prieinamumą, dviračių takų ir elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūros apimtį ir atsinaujinančių energijos ištekliais ar kitu neiškastiniu kuru varomo viešojo transporto dalį.
Klimato kaitos valdymas: 21 vieta
Šios grupės kriterijai vertino, ar savivaldybė yra pasirengusi klimatui neutralios savivaldybės, prisitaikymo prie klimato kaitos ir aplinkosaugos strategijas, yra pasirašiusi Merų paktą, taiko aplinkosaugos vadybos standartus, taip pat, kiek turi su aplinkosaugos klausimais dirbančių darbuotojų ir kokią dalį savivaldybės vykdomų pirkimų sudaro žalieji pirkimai. Pastarasis rodiklis yra vienas svarbiausių šio reitingo kriterijų, atspindintis strateginę Vyriausybės vykdomos žaliosios politikos kryptį ir ambiciją nuo 2023 metų šalyje visus viešuosius pirkimus vykdyti žaliųjų pirkimų būdu.
Aplinkos kokybė: 57 vieta
Į šią grupę įtraukti kriterijai atspindi savivaldybių pastangas, matuojant KD2.5 koncentraciją ir kitokią oro taršą, vykdant aplinkos kokybės monitoringą, triukšmo monitoringą ir užtikrinant kuo mažesnį aplinkosauginių pažeidimų skaičių.
Vandens kokybė: 10 vieta
Šioje kriterijų grupėje buvo matuojami nepakankamai išvalytų ir į aplinką išleistų nuotekų, geriamojo vandens netekčių, prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungtų gyventojų dalies ir nuosavų investicijų į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas duomenys.
Biologinė įvairovė: 36 vieta
Šios grupės kriterijai vertino, ar savivaldybės reguliariai vykdo biologinės įvairovės ar kraštovaizdžio monitoringą, ar pievų šienavimą savo teritorijose vykdo pagal žydėjimo ciklus, o savo organizuojamuose renginiuose atsisako fejerverkų, taip pat, kokia dalis savivaldybės biudžeto yra skiriama želdynams ir želdiniams gausinti ir prižiūrėti, ir kiek savivaldybėje yra sužymima naminių gyvūnų.
Aplinkosauginis sąmoningumas: 16 vieta
Į šią kriterijų grupę įtraukti kriterijai vertino, ar savivaldybės atlieka apklausas apie gyventojų pasitenkinimą aplinkos kokybe, vykdo bendruomenės įtraukimo iniciatyvas, ir kokią dalį savo finansavimo skiria gyventojų aplinkosauginiam švietimui.
o tai tau