Savivaldybės taryba spalio mėnesio posėdyje pritarė siūlymui steigti Germanto regioninį parką. Neva būtų labiau saugoma gamta, augalai ir gyvūnėliai. Tačiau už šio kilnaus tikslo it kelmas stūkso paprastesnis — neva regioniniame parke atsirastų daugiau galimybių tvarkyti neaiškius reikalus Germanto viloje.
Alvydas Ivoncius
Draustinis tapo kliūtimi „turizmui“
Germanto vila patenka į Germanto kraštovaizdžio draustinį, todėl esama įvairių ribojimų. Vietiniams veikėjams pakuždėta išeitis: reikia steigti Germanto regioninį parką, tuomet tuos draustinio ribojimus būtų galima „išimti“.
Dar pavasarį Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja Indrė Žutautienė paaiškino, kas yra draustinis ir kas yra regioninis parkas.
Draustinis yra saugoma teritorija gamtos ir paveldo vertybėms išsaugoti. Draustinyje sudaromos sąlygos tik pažintiniam turizmui. Draustinyje leidžiama remontuoti senus pastatus, laikantis tam tikrų reikalavimų.
Apskritai draustiniuose daug reikalavimų, ribojimų ir draudimų. Kaip juos apeiti? Pasirodo, išeitis yra paprasta: reikia steigti Germanto regioninį parką, kuris kainuos kasmet šimtus tūkstančių eurų, kad būtų galima kam nors ką nors daryti toje Germanto viloje. Tiesa, draustinis aprėpia visą Germanto ežerą, todėl, anot skyriaus vedėjos, visur tokie pat ribojimai, taip pat ir maudyklėje, kurią telšiškiai praminė Begemotu. Neva, kad būtų galima apeiti ribojimus, Aplinkos ministerija taipogi siūlo steigti Germanto regioninį parką. Mat tokiu atveju būtų galima „išimti“ iš Germanto draustinio kai kurias teritorijas ir daryti jose, kas patinka.
Kolegijos posėdyje Algirdas Bacevičius įžvelgė, kad po sumanymu steigti Germanto regioninį parką gali kyšoti kieno nors biznio interesai. Anot jo, atsivertų galimybės Germanto ežerą apstatyti namais. A.Bacevičius sulaukė priekaištų neva nieko nesupranta.
Tačiau ylą iš maišo iškišo pats K.Gusarovas. Juk jis pareiškė, kad neįsteigus šio parko, neva nieko nebus galima daryti su Germanto vila. Jos teritoriją „išėmus“ iš draustinio, būtų galima kažką daryti. Bet klausimas kitas: ar neatsiras noras „apkandžioti“ Germanto ežero pakrančių, kad atsirastų daugiau „skylių“ naujiems dvareliams?
Išdygtų tipiška „kaimo turizmo sodyba“
Netrukus iš maišo išlindo jau ne yla, o visas rąstas — Germanto vilos pritaikymo studija. Jos rengėjai, pasirodo, nestokojo vaizduotės. Kaip ir visose studijose, taip ir šioje buvo numatytos „alternatyvos“. Pagal pirmąją nieko nedaroma, viskas lieka kaip buvę.
Antroji alternatyva — projektas kainuotų 10 mln. 828 tūkst. 56 eurus. Trečioji alternatyva — sumanymas kainuotų 39 mln. 120 tūkst. 181 eurą. Pagal trečiąją alternatyvą buvo sumanyta galybė „turistinių objektų“, tačiau beveik 40 mln. eurų kaina net studijos rengėjams pasirodo pernelyg didelė. Todėl pasiūlyta antroji alternatyva, kuriai taipogi reikia nemažos sumos — 10 mln. 828 tūkst. eurų.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 89 (10500)