Gruodžio 6-ąją, per Telšių miesto gimtadienio šventę, už žydų ir žemaičių kultūrų saugojimą, puoselėjimą ir sklaidą bei tolerancijos tarp tautų skatinimą žinomam Lietuvos pedagogui Mišai Jakobui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.
Algirdas Dačkevičius
„Būk palaimintas, mylimas mieste, šiandien susirinkome pagerbti žmogų su nepaprasta šeimos istorija, nemokantį gyventi pilkai, jaučiantį atsakomybę už subrandintą vaisių, savo meilę atidavusį šimtams vaikų. Tai — Miša Jakobas“,— į šventės dalyvius Žemaitės dramos teatre kreipėsi renginio vedėja, kino ir teatro aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė.Ji pakvietė į sceną Žemaičių „Alkos“ muziejaus, inicijavusio ir motyvuotai pasiūliusio Mišai Jakobui Telšių miesto Garbės piliečio vardą, direktorę Evą Stonkevičienę, kuri išsamiai apžvelgė garbaus pedagogo biografiją ir nuopelnus Telšiams.
Miša Jakobas gimė 1949 m. rugpjūčio 7 d. Žemaitijos sostinėje. Buvo pirmasis vaikas šeimoje. Jo tėvai — paprasti darbininkai. Tėvas visą savo gyvenimą vairavo sovietines sunkiasvores mašinas, dirbo Telšių „Masčio“ fabrike, o mama augino tris vaikus, kurie gimė kas dveji metai.
Apie mamą M.Jakobas prisimena nedaug, tik pasakoja, kad karo metu ją slėpė ne viena lietuvių šeima. Ji tarsi atsitvėrė tylos siena, o pasakojimai buvo supainioti, pavardės tų, kurie ją gelbėjo, iškraipytos. Apie Frumos Pupsaitės, tokia motinos mergautinė pavardė, gelbėtoją kunigą Jurgį Galdiką sūnus atsitiktinai sužinojo iš kolegų mokytojų Plungėje. Prelato Jurgio Galdiko išgelbėta Fruma Pupsaitė po karo ištekėjo už Chaimo Jakobo, grįžo gyventi į Telšius, užaugino dvi dukras ir sūnų. Sūnaus pastangų dėka Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už jo motinos Frumos Pupsaitės išgelbėjimą po mirties apdovanotas klebonas Jurgis Galdikas.
1956 m. Miša pradėjo lankyti Telšių 3-iąją vidurinę mokyklą (dabar – „Germanto“ progimnazija), buvo itin stropus mokinys. „Visų svarbiausias man kaip vaikui buvo mokytojo žodis. Tas žodis buvo viskas. Antra, turėjai viskuo dalintis. Netgi privalėjai. Valgyklų tuo metu mokyklose nebuvo, mama įduodavo priešpiečius ir sakydavo: „Būtinai pasidalink su savo suolo draugu, nes aš žinau, kad jie blogiau gyvena ir yra alkani“,— prisimena M.Jakobas.
Mokyklą baigė 1967 m. ir tais pačiais metais įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą (dabar — VU Šiaulių akademija), fizikos matematikos fakultetą, studijų kryptis — matematika. Pagal paskyrimą 1971 m. pradėjo dirbti matematikos mokytoju Plungės 3-ioje vidurinėje mokykloje. Vėliau persikėlė į Vilnių ir dirbo matematikos mokytoju įvairiose Vilniaus miesto mokyklose.
Prasidėjus Atgimimui, 1989 m. spalio 2 d. buvo įkurta Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kurioje M. Jakobas dirbo matematikos mokytoju ir direktoriaus pavaduotoju ugdymui, o 1991 m. paskirtas gimnazijos direktoriumi. Jo vadovaujama gimnazija augo, stiprėjo ir tapo viena iš geriausių ugdymo įstaigų Lietuvoje. Pradėdama nuo vadinamosios vakarinės mokyklos, direktoriaus iniciatyva, mokykla ruošė mokinius, dėstė žydams hebrajų kalbą, kūrė naujas mokymo metodologijas.
Su šypsena M.Jakobas prisimena, kaip, būdamas direktoriumi, jis turėjo įprotį kiekvieną rytą pasitikti į gimnaziją ateinančius mokinius. Vaikai jau žinojo, kad direktorius žiūrės, ar jų batai blizga, ar uniformos nekleckuotos ir ar plaukai nekvepia blynais.
Mokymo procese pedagogui visada buvo svarbiausias įsiklausymas, pajautimas, vaiko pasaulėžiūra, mokinio santykis su pasauliu. Vadovaudamas gimnazijai, jis siekė nuolat tobulėti. 2003 m. Vilniaus edukologijos universitete baigė magistrantūros studijas, įgydamas švietimo vadybos magistro laipsnį. Savo žinias ir kompetencijas gilino įvairiuose kursuose JAV, Izraelyje, Prancūzijoje, JK Oksfordo universitete, o Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir komunikacijos fakulteto dvimečiuose kursuose įgijo atstovo spaudai ir įvaizdžio formavimo specializaciją. Gimnazijai vadovavo iki 2019 m.
Šiuo metu M.Jakobas — Avia Soliutions Gruop administratorius. Pasitraukęs iš gimnazijos vadovo pareigų, pedagoginės veiklos nenutraukė. Nuo 2019 m. yra Vilniaus licėjaus „Sokratus“ administratorius ir jaunųjų edukologų mentorius, dirba iš vienuolikos žmonių sudarytoje Valstybės pažangos tarybos koordinacinėje grupėje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ruošia projektą „Lietuva 2050“. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro Kultūros tarybos narys, Sugicharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ tarybos narys, „Kaunas Europos sostinė 2022“ vienas iš komisijos narių.
Žmona Ema Jakobienė dirba Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) programų koordinatore. M.Jakobas visada palaiko glaudų ryšį su savo gimtuoju miestu — Telšiais. Kiekviena Telšių gatvelė gerai pažįstama, kiekviena miesto istorijos akimirka išgyventa vaikystėje ryškiai įsirėžusi į atmintį, kiekvienas pozityvus pokytis Žemaitijos sostinėje jaudina ir rūpi. Telšiai jam tarsi gyvenimo pradžių pradžios lopšys, suformavęs išskirtinius asmenybės bruožus, sujungtus į vieną ypatingą ir mūsų šaliai visą gyvenimą paaukojusį žmogų — žydą, žemaitį, lietuvį, pasaulio pilietį.
Miša Jakobas be iškilmingų deklaracijų, be susireikšminimo, savo patirtimi, įžvalgomis ir įtakingais ryšiais visą gyvenimą dirbo savo gimtojo miesto labui. Jis aktyviai prisideda prie kultūrinės veiklos projektų įgyvendinimo, padeda užmegzti ryšius su išeiviais iš Telšių ir visos Žemaitijos, jam labai svarbi istorinės atminties išsaugojimo problematika.
Žemaičių muziejaus „Alka“ bendruomenė be galo dėkinga, galėdama nuolat konsultuotis su Miša Jakobu Telšių Ješivos ekspozicijos įkūrimo ir pristatymo visuomenei klausimais, didžiuojasi jo indėliu rengiant mokslines konferencijas, organizuojant atminties išsaugojimo renginius, įprasminant ir garsinant kultūros paveldo objektus, tyrinėjant Žemaitijos Žydų gelbėtojų istoriją, prisidedant prie atminties ženklo Žydų gelbėtojams sukūrimo ir įrengimo. Jo nuopelnai Lietuvai jau ne kartą įvertinti aukščiausių valstybės institucijų apdovanojimais.
Ką tik Žemaičių muziejus „Alka“ sulaukė išskirtinės dovanos — per holokaustą iš Lietuvos pasitraukusių Telšių žydų atsiminimų rinkinio iš hebrajų ir jidiš kalbų išversto į lietuvių kalbą leidinio — „Telšių atminties knyga“. Tai pirmas tokios apimties projektas visoje Lietuvoje, parengtas muziejininkės Loretos Norvaišienės. Knyga, išversta į lietuvių kalbą su moksliniu redagavimu yra tarsi naujas etapas Telšiuose ir visoje Žemaitijoje išsaugant žydiškojo kultūros palikimo atmintį ateities kartoms.
Pirmąjį knygos egzempliorių muziejaus direktorė ir istorikė Janina Bucevičė šventėje įteikė garbiam telšiškiui.
Sveikinimas tautiečiui elektroniniu paštu atskriejo iš Izraelio nuo Mišos Rafaelio, vėliau iš ekrano nuoširdžiai apie garsų pedagogą kalbėjo ir jį žemaitiškai sveikino kalbininkė profesorė Irena Smetonienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, kilusi iš Telšių, Monika Navickienė. Mintimis pasidalino Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas, profesorius Algirdas Žebrauskas.
Nuo jų neatsiliko klasės draugai — žinomas Lietuvoje buvęs TV laidos „Duokim garo!“ vedėjas Stasys Kavaliauskas ir Alfreda Tamoševičienė. Šolomo Aleichemo gimnazijos kolegų vardu prisiminimais pasidalino buvusi direktoriaus kolegė Liza Lichtinsain. Šventinėje ceremonijoje svečiavęsis buvęs M.Jakobo mokinys Simonas Portnojus į sceną kopė drauge su mama Riva Portnaja ir abu džiaugėsi jautriu bei sumaniu pedagogu.
Šventinį žodį tarė į renginį atvykęs Lietuvos biochemikas, habilituotas daktaras, šiuolaikinės genų inžinerijos farmacijos mūsų šalyje pradininkas, akademikas, Izraelio garbės konsulas Vladas Algirdas Bumelis su anūku, buvusiu M.Jakobo mokiniu.
Pasidžiaugti garbaus telšiškio apdovanojimu atvyko Lietuvos archeologas, švietimo ir politikos veikėjas, akademikas, LR Seimo narys Eugenijus Jovaiša, o po jo žodį savo vyrui tarė artimiausias ir brangiausias žmogus — žmona Ema Jakobienė.
Į teatro sceną teatralizuotai buvo įneštas senovinis mokyklinis suolas su Garbės piliečio knyga, kurioje ir pasirašė M.Jakobas. Vėliau jį garbinga proga pasveikino ir regalijas įteikė rajono meras Kęstutis Gusarovas ir Telšių miesto seniūnas Česlovas Ubartas. M.Jakobo žodis buvo tarsi apglėbiantis miestą bei dėkojantis jam už čia sutiktus žmones. Po to Garbės pilietį gėlėmis ir suvenyrais pagerbė šventėje dalyvavę telšiškiai.
Renginyje skambėjo džiazo grupės „Jazzy Tea“ atliekami kūriniai, etiudus, atskleidžiančius M.Jakobo gyvenimo ir veiklos momentus, kūrybingai ir jautriai atliko Žemaitės dramos teatro Vaikų ir jaunimo studija „Savi“, vadovaujama Laimutės Pocevičienės.