Savivaldybės administracija parengė ir pateikė Tarybai, galima sakyti, išties istorinį dokumentą – trimetę rajono švietimo įstaigų programą. Kad toks dokumentas būtinas, „Kalvotoji Žemaitija“ rašė ne kartą. Pasirodo, būtiniems darbams švietimo įstaigų pastatuose reikia milijonų eurų.
Alvydas Ivoncius
Atvėrė būsimų investicijų mastus
Savivaldybės taryba yra patvirtinusi trimetę kelių ir gatvių tvarkymo programą. Tokios programos tvirtinamos, keičiamos nuo senų laikų kasmet.
Tačiau Savivaldybė niekada anksčiau neturėjo aiškaus plano, kuriuo remdamasi galėtų nuosekliai remontuoti jai priklausančius pastatus. Dėl šios priežasties Tarybos nariai nė neįsivaizdavo, kokia situacija yra švietimo įstaigų pastatuose, kur būtinas neatidėliotinas remontas, o kur jį galima atlikti vėliau, ir kiek visa tai kainuotų.
Dauguma Savivaldybės tarybos narių nė nesilanko švietimo įstaigose, neįsivaizduoja, kokia ten padėtis, nors, suprantama, per kiekvienus rinkimus skelbia esą tose įstaigose padarytų daugiau nei kas kitas.
Kadangi Tarybos nariai neturėjo, o dauguma ir nenori turėti, informacijos apie tikrą padėtį ne vien švietimo, o ir kitose įstaigose, jie lengvai skirsto pinigus dešinėn – kairėn ne patiems svarbiausiems ir reikalingiausiems sumanymams. Rajono biudžetas nėra perteklinis, atvirkščiai – nuolat „alkanas“, todėl prisikaupė gausybė metų metais nepajudintų įvairių reikalų.
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Katkaus, trimetė švietimo įstaigų remonto programa parengta todėl, kad būtų aiškiau matomas būsimų darbų ir investicijų vaizdas, kad būtų galima racionaliau planuoti rajono biudžeto pinigų panaudojimą. T.Katkaus teigimu, programa Tarybos nariams atskleidžia reikalingų remontų švietimo įstaigose mastus, tuo pačiu leidžia suprasti, kokia yra padėtis. „Trimetė programa – tai konkretus darbų ir reikalingų investicijų planas, kurį nuosekliai vykdant padėtis švietimo įstaigose gerės. Aišku, remontai bus būtini visada, todėl ir ateityje, tikiuosi, ši programa bus atnaujinama, papildoma ar, pasibaigus trejų metų terminui, sukuriama nauja“,– sakė T.Katkus.
Reikėtų mažiausiai šešių milijonų eurų
Programa suskirstyta į šiuos prioritetus: „Higienos reikalavimų atitikimas“, „Priešgaisrinės saugos reikalavimų atitikimas“, „Šildymas“, „Pastatų modernizavimas“, „Remonto darbai“, „Aplinkos tvarkymo darbai“. Dabartinės kadencijos Savivaldybės taryba, meras, Savivaldybės administracijos vadovai šios programos nevykdys. Kitų metų kovo mėnesį įvyks nauji Savivaldybės tarybos bei mero tiesioginiai rinkimai. Programą naujai išrinktieji gaus kaip senosios Tarybos palikimą. „Be abejo, šią programą galima keisti, pildyti, svarbu, kad ji išliktų visuma kaip dokumentas, kaip būtinos gairės sparčiau tobulinti švietimo sistemos infrastruktūrą“,– „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė T.Katkus.
Iš viso programoje įrašyti 46 įvairaus pobūdžio remontai, kuriems reikėtų 6 mln. 323 tūkst. 500 eurų: 2023 metais – 615 tūkst. 500, 2024 metais – 1 mln. 636 tūkst., 2025 metais – 4 mln. 72 tūkst. eurų.
Akivaizdu, kad tiek milijonų sukrapštyti vien iš rajono biudžeto nepavyks. Matyt, tikimasi gauti investicijų iš Valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos fondų ar kitų šaltinių. Šiaip ar taip reikalingi švietimo sistemos infrastruktūrai milijonai vietos politikams turėtų praverti akis ir priversti suvokti, kam pirmiausia reikia skirti pinigus.
Programoje numatyti remontai daugelyje švietimo įstaigų pastatų. Sumos – nuo kelių tūkstančių iki milijonų eurų. Brangiausias projektas, įvertintas dviem milijonais eurų,– „Germanto“ progimnazijos sienų ir stogo šiltinimas. Milijoną eurų turėtų kainuoti „Ateities“ progimnazijos aplinkos sutvarkymas. Vadinasi, dviem objektams tektų maždaug pusė programoje planuojamų investicijų.
Be pastatų vidaus ir išorės remonto darbų, numatoma atnaujinti kai kurių mokyklų stadionus ar sporto aikšteles, tvarkyti aplinką.
Mokyklose ir darželiuose tuoletus renuovuokite ir apšvietimą, o paskui viską kitką…nors pagal žmonių nuotaikas tai vargiai jums teks tuo rūpintis