Štai, broliukai ir sesikės, atkurnėjo nauji metai. Algos traukiasi, kainos kyla, valdžia meluoja neva gyvename vis geriau ir geriau, Lietuvos karalystė klesti. Ale ir tie nauji metai buvo tokie šlapi ir niekam tikę, kaip ir valdžios pažadai. Ką padarysi, įpratome gyventi taip, kaip mokame ir išgalime.
Mums tai kas tie nauji metai, kai iš paskos seni rūpesčiai įsikibę į kulnis velkasi. Susitvarkysim kaip nors. Ale valdoviukams metų pradžia galvas per pusę skelia. Reikia, mat, žmoneliams nuopelnus pateikti. Ir dar, po paraliais, gi šiemet nauji Telšių kunigaikštijos seimelio rinkimai. Taip sakant, dviguba proga nuopelnus bent gražiai supakuoti ir žmoneliams parodyti. Bet niekuo gyvu negalima leisti tų pakuočių praplėšti: viduje, fui, gal nieko nėra arba įdrėbta kas nors baisiai bjauriai dvokiančio.
Tataigi susiruošė valdoviukai ranklioti ir pakuoti nuopelnus. Pasmalsaukim, kaip aniems sekėsi.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr. 5)