Telšių Žemaitės dramos teatre – premjera: spektaklis „Dekoratorius“

Pirmoje eilėje iš kairės: aktorė Solveiga Reklaitytė, Telšių Žemaitės dramos teatro režisierius Badri Tserediani, šeimyninis aktorių duetas – Domas Šiaulytis ir Veronika Tarasevičiūtė-Šiaulytienė, antroje eilėje iš kairės: teatro direktorius Deividas Rajunčius, režisieriaus asistentė Jurgita Rudėnaitė, scenografė Emilija Globytė.

Telšių Žemaitės dramos teatro kūrybinė grupė naujus metus pasitiko intensyviai ruošdamiesi spektaklio pagal D.Čerčilio pjesės motyvus ,,Dekoratorius“ premjerai, kuri nustebino Žemaitijos sostinę jau praėjusį šeštadienį. Taip pat žiūrovai šį spektaklį galės išvysti ir sausio 27 dieną. Prieš premjeriniui spektakliui išvystant dienos šviesą, spaudos atstovai turėjo galimybę pamatyti jo ištrauką bei pabendrauti su kūrybine grupe.

Justina Lukošienė

Apie spektaklį
Režisierius Badri Tserediani ieško atsakymo į klausimą „Ar įmanoma dekoruoti meilę?“, pasitelkęs žymaus anglų dramaturgo Donaldo Čerčilio (Donald Churchill) pjesę „Dekoratorius“. Tekste atsiskleidžia daugiaplaniai personažai, jų gyvenimai pilni karčių patirčių, kurios verčia netikėti tikra meile. Aktorių kuriami personažai tam nepasiduoda ir aktyviai siekia savo tikslų, stengiasi tvarkyti savo gyvenimus, rasti išeitis iš sudėtingiausių situacijų, o svarbiausia – visi ieško savų būdų būti pastebėtais, priimtais ir mylimais. Romantinės komedijos scenos sodrios tikro gyvenimo pavyzdžių, nesusipratimų bei juoko. Jos drąsiai kviečia žiūrovą kartu keliauti personažų pasaulių labirintais. „Labai žinoma pjesė. Mes padarėme savo interpretaciją… Aktorius, kuris neturi darbo, dirba dekoratoriumi ir jam pasiūlo pinigų, kad suvaidintų vyrą, kuris turi užmušti moterį (žmoną). Įvyksta neištikimybė. Kas įvyks finale, pamatys žiūrovai“, – intrigavo režisierius, Telšių Žemaitės dramos teatre kuriantis jau ketvirtą spektaklį.

Profesionalių aktorių sąstatas
Anot teatro direktoriaus Deivido Rajunčiaus, reikėjo ne tik savivaldos, bet Lietuvos kultūros tarybos finansinės paramos, kad šis spektaklis su profesionalių aktorių sąstatu išvystų dienos šviesą. „Režisierius Badri atėjo pas mane su šia pjese, ko gero, tik pradėjus man dirbti ir pasakė, kad nori ją statyti. Iš pradžių šią pjesę patraukėme į šalį, nes turėjome kitų užmanymų. Badri vizijoje buvo idėja, kad tai turi būti pastatymas su profesionaliais aktoriais. Jis taip įsivaizdavo, ta idėja gyveno ir ją įgyvendino“, – pasakojo D.Rajunčius, pasidžiaugęs, jog Telšių Žemaitės dramos teatras pasipildė naujais profesionaliais kolektyvo nariais, kurių sukurtus personažus bus galime išvysti premjeriniame spektaklyje. „Aktorės Solveiga Reklaitytė ir Veronika Tarasevičiūtė-Šiaulytienė – teatro grando Valentino Masalskio mokinės, Klaipėdos ,,Taško“ teatre sukūrusios ne po vieną vaidmenį, festivalių organizatorės ir dalyvės. Aktorius Domas Šiaulytis – rankų šešėlių teatro ,,Budrugana Lietuva“ vienas įkūrėjų, mokęsis reto amato subtilybių Sakartvele, aktyviai kuriantis meno erdvę ,,Vileišio 18“, – supažindino teatro vadovas.

Kūrybinis procesas ir personažų charakterių paieškos
Domas Šiaulytis teigė, kad lengvai pavyko prisijaukinti jo kuriamą vaidmenį, mat savo gyvenime, be aktoriaus darbo, turi ir kitų darbinių veiklų. „Mes esame laisvai samdomi aktoriai. Turime dirbti ir kitus darbus, kad galėtume išgyventi – nuomą susimokėti ir skanesnį kąsnį turėti. Man buvo ganėtinai lengva savyje surasti tą personažą, nes savo gyvenime taip pat dirbu kitus darbus, kad galėčiau išgyventi ir vaidinti teatre. Buvo daug paieškų, turėjome daug užstalės repeticijų, aiškinomės, kaip tie personažai sąveikauja, kaip jie bendrauja, koks jų gyvenimas, kodėl jie pasirinko taip, o ne kitaip“, – kalbėjo aktorius, prisipažinęs, kad tai yra vienas pirmųjų komedijinio žanro spektaklių, kuriame jam tenka vaidinti.
Veronika Tarasevičiūtė-Šiaulytienė akcentavo, kad šioje komedijoje buvo bandoma ieškoti humoro jausmo per rimtus dalykus, patyrimus, taip išvengiant lėkštumo. Kalbėdama apie savo vaidmenį, aktorė akcentavo, kad jo tikslas – tiesiog atrasti tiesą ir pagaliau bent kartą gyvenime būti mylima. „Manau, kad kiekvienas žmogus to siekia, todėl man tai labai rezonavo. O personažo charakterio paieška užtruko, nes norėjosi išbandyti visokių dalykų, niuansų, kaip tam tikras situacijas priimti“, – dėstė teatralė bei pasidžiaugė, kad dirba kartu komandoje su ilgamete kolege Solveiga ir vyru Domu.
Spektaklyje Maršą įkūnijanti Solveiga Reklaitytė taip pat pasidalijo savo įžvalgomis, sakydama, kad jos kuriamas personažas gyvena pakankamai patogų ir prabangų gyvenimą, bet viena lemtinga diena viską tarsi pakeičia, atrodo, kad viskas pradeda griūti. „Ji stengiasi nepasiduoti, nors nėra stiprus, net, sakyčiau, gana silpnas ir bailus žmogus. Apimta desperacijos bando kažkaip išsigelbėti. Tačiau man yra smagiausia pats kūrybinis procesas, kuriame dalyvavome kartu su režisieriumi, ne tik bendradarbiaudami, bet ir bandydami vienas kitam įrodyti savo nuomonę. Susitiko dvi ugnys, dvi jėgos, bet per tai atradome tiesą“, – šypsojosi aktorė.
Režisieriaus dešiniąja ranka – asistente tapusi jauna režisierė Jurgita Rudėnaitė, iki šiol savo patirtį rinkusi įvairiuose Lietuvos teatruose bei dirbusi prie įvairių edukacinių-kūrybinių projektų, antrino S.Reklaitytės žodžiams. „Čia susidūrė skirtingos mokyklos, skirtingos kultūros ir skirtingos kalbos. Domui teko labai didelis krūvis vien versti, nes repeticijos vyko lietuvių, anglų, rusų kalbomis. Buvo daug nuomonių ir tiesos ieškojimo“, – reziumavo režisieriaus asistentė.
„Badri turėjo didelį iššūkį, nes tai yra darbas su visiškai naujais žmonėmis, visiškai nauju aktorių sąstatu. Taip pat buvo labai įdomu, kaip jis dirbs kartu su Jurgita. Ji turi sveikintiną savybę – lankstumą, geba sutelkti visus bendram rezultatui“, – konstatavo teatro vadovas D.Rajunčius.

Mobili scenografija
Subtilų scenovaizdį ir kostiumus kūrusi jauna menininkė, itin kūrybinga baldų dizainerė, VDA Telšių fakulteto IV kurso studentė Emilija Globytė sakė, kad scenografiją sudaro labai paprasti, elementarūs dalykai, vyrauja natūrali, specialiai neapdirbta mediena, visos dekoracijos yra mobilios. „Vienas iš pagrindinių objektų yra pakankamai lengvai išrenkama ir surenkama konstrukcija, ant kurios pasikabina popieriaus rulonai bei audinys, taip tarsi sukuriama erdvė aktoriams judėti. Taip pat yra šiek tiek chaoso: išmėtyti teptukai, atidaryti, nepradaryti, ištepti dažų kibirai, pastatytos kopėčios“, – vardijo scenografė.
„Tikiuosi, kad šis spektaklis bus ypatingai lankomas žiūrovų, jog galėtume išvykti į gastroles ir jį reprezentuoti“, – vylėsi Telšių Žemaitės dramos teatro direktorius D.Rajunčius.