Rašėme, kad Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, pritariant opozicijoje esantiems Algirdui Žebrauskui, Kęstučiui Trečiokui, Tomui Lekavičiui, Jolantai Rupeikienei, suskato šiemet Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos namams statyti skirti 100 tūkst. eurų. Dar antra tiek, pagal Strateginės plėtros planą, turėtų būti skiriama kitais metais. Šokiruoja tai, kad pinigus paskyrė neįsitikinę, ar tai daro teisėtai.
Alvydas Ivoncius
Pinigus jau paskyrė
Savivaldybės tarybos narys Remigijus Macas „Kalvotajai Žemaitijai“ aiškino, kad tokiai statybai Savivaldybės taryba negali skirti pinigų – tai prieštarauja teisės aktams. Prie šios temos dar grįšime.
Primename, kad prie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios – Mažosios bažnytėlės – ketinama statyti parapijos namus su penkių kambarių butu. Projektą parengė architektas, Savivaldybės tarybos narys Algirdas Žebrauskas. Savivaldybei pateiktame klebono Juozo Šiurio rašte aiškinama, kad reikalingos patalpos vaikams, jaunavedžiams ruošti, kitai parapijos veiklai.
Parapijos namai kainuotų apie 950 tūkst. eurų. Iš Savivaldybės paprašyta prisidėti 20 procentų išlaidų.
Savivaldybės biudžetas praskolintas, nuolat trūksta pinigų pačioms būtiniausioms reikmėms, ką rodo net kai kuriose švietimo įstaigose seniai remontuotos patalpos. Tačiau joms remontuoti politikai nesiūlė skirti daugiau lėšų, užtat lyg niekur nieko pasišovė iš biudžeto šiais metais naujai statybai skirti apvalią sumą.
Tai ne tik charakterizuoja merą, Savivaldybės administraciją, Savivaldybės tarybą. Pats skyrimo būdas, manytume, šokiruoja, kadangi sumanymas buvo „stumiamas buldozeriu“. Visų pirmiausia, pasirodo, net nežinota, ar pinigus privačiai statybai galima skirti. Tai patvirtina šis faktas – jau numačius sumą biudžete, kreiptasi išaiškinimo į Vyriausybės atstovo tarnybą. Ir kreiptasi tik tada, kai pinigų skyrimo teisėtumu suabejojo R.Macas.
Kas vyko toliau? Negavus Vyriausybės atstovo tarnybos atsakymo, biudžeto projektas pateikiamas Savivaldybės tarybai ir balsuojama. Pritarė socialdemokratų, darbiečių, konservatorių frakcijos, taip pat ir mišri frakcija „Už Telšius“, kuriai priklauso A.Žebrauskas, K.Trečiokas, J.Rupeikienė, T.Lekavičius ir A.Lukavičius.
Susigalvojo labai keistą įvardijimą
Kadangi kilo abejonių dėl pinigų skyrimo teisėtumo, griebtasi, manytume, negarbingo gudravimo. Iš pradžių biudžeto projekte buvo rašoma, kad pinigai skiriami „Projekto „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos namų statybos darbai“ įgyvendinimui“: 100 tūkst. eurų šiemet ir antra tiek esą reikėtų skirti kitų metų biudžete.
O visai šalia įrašytos dar ir kitos sumos Telšių miesto parapijų veiklos daliniam finansavimui: 2023 metais – 70 tūkst., 2024 metais – 96 tūkst. 600, 2025 metais – 101 tūkst. 400 eurų.
Telšių rajono parapijų veiklai finansuoti numatyta: 2023 metais – 30 tūkst., 2024 metais – 59 tūkst. 700, 2025 metais – 62 tūkst. 700 eurų.
Bandydama išvengti akivaizdaus privačios statybos įvardijimo, Savivaldybės administracija rado „išeitį“ – parašė: „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos namų idėjos įgyvendinimas“. Toks įvardijimas labai panašus į vieno architekto pomėgį girtis nuopelnais, tarp kurių jis dažnai yra „idėjos autorius“.
Jei kas apsirengia iš reto tinklo sunertu rūbu, tai nuogumo vis viena nepaslepia. Taip ir su tuo „parapijos namų idėjos įgyvendinimu“. Natūraliai kyla klausimas, kas slypi po tokiu, manytume, keistu įvardijimu? Atsakymas tegali būti vienas: privati parapijos namų statyba. Kad ir kaip įvardinsi, net ir „idėjos įgyvendinimu“, statyba lieka statyba.
Savivaldybė biudžete numatė pinigų įvairiems savo objektų remontams, bet niekur taip keistai ir juokingai neįvardija: pavyzdžiui, nerašo „mokyklos remonto idėjai įgyvendinti“, „gatvės rekonstrukcijos idėjai įgyvendinti“ ir panašiai.
Gluminantis Savivaldybės kontrolierės elgesys
Minėjome, kad Savivaldybės administracija kreipėsi į Vyriausybės atstovo tarnybą, teiraudamasi, ar privačiai statybai – parapijos namų – gali skirti pinigų. Mūsų žiniomis, Savivaldybės administracijos raštą dėl išaiškinimo Vyriausybės atstovo tarnyba persiuntė Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai. O čia, kaip sakoma, savi saviems marškinius skalbia. Tačiau šiuo atveju, iki priimant biudžetą, dar nebuvo spėta pateikti atsakymo.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovei Laimai Sadauskienei pateikėme klausimą: „Telšių rajono savivaldybė ketina skirti 200 tūkst. eurų (100 tūkst. eurų šiemet ir 100 tūkst. 2024 metais) Telšių parapijos naujiems namams su penkių kambarių butu klebonui statyti. Ar Savivaldybė pagal teisės aktus gali finansuoti tokią privačią statybą?“
L.Sadauskienė kibo išsisukinėti, parašė, kad Savivaldybės administracija kreipėsi į Vyriausybės atstovo tarnybą, pranešė, ką toji turi veikti.
Poniai L.Sadauskienei priminėme, kad neklausėme, į ką ir dėl ko kreipėsi Savivaldybės administracija, ką turi veikti Vyriausybės atstovo tarnyba.
„Kūrybingoji“ valdininkė nieku gyvu nenorėjo atsakyti į paprastą klausimą, toliau išsisukinėjo: „Kadangi Jūsų pateiktas klausimas „Dėl lėšų skyrimo parapijos namams“ konkrečiai susijęs su šiuo metu dar svarstomais, eigoje esamais Savivaldybės tarybos sprendimo projektais, kurie dar koreguojami ir neturėdami tikslios ir galutinės informacijos apie šių lėšų skyrimą, ar neskyrimą ir panaudojimą, negalime šiuo metu pateikti informacijos Jūsų prašomu klausimu“.
Poniai L.Sadauskienei paaiškiname, kad klausėme to, ko klausėme, mūsų klausimas niekaip nesusijęs su jokiais svarstymais, jokiomis „galutinėmis informacijomis“. Pagal savo kompetenciją, manytume, valdininkė privalėjo atsakyti, galima ar negalima parapijos namams statyti skirti pinigų. Kai valdininkė šitaip elgiasi, manytume, net bando vengti vertinti valdančiųjų sprendimo teisėtumą, kaip galime pasitikėti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba? Kyla abejonių, kad ši tarnyba, valdžiai panorėjus ir paliepus, gali ko nors neteisėto ir nematyti.
Viską išaiškino Finansų ministerija
Kadangi, deja, tikėjomės panašaus L.Sadauskienės atsakymo, tokį pat klausimą išsiuntėme Finansų ministerijai. Priešingai nei Savivaldybės valdininkė L.Sadauskienė, Finansų ministerija neišsisukinėjo, o išdėstė savo poziciją: „Tiesiogiai teisės aktai nenumato galimybės savivaldybėms finansuoti privataus būsto statybą, renovaciją ar pan. Savivaldybės biudžeto lėšos naudojamos Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas, įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti.
Tačiau nevyriausybinėms organizacijoms gali būti skiriamas finansavimas iš savivaldybių biudžetų jų veiklai stiprinti, tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti, teikiant viešąsias paslaugas reikalingų gebėjimų stiprinimo projektams įgyvendinti, finansuojant bendruomeninių organizacijų programas, projektus ir iniciatyvas įgyvendinant Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą.
Pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pateikiamą nevyriausybinės organizacijos sąvoką, spręstina, kad religinės bendruomenės ir bendrijos gali būti laikomos nevyriausybinėmis organizacijomis, kai vykdo kitą, ne vien religinių tikslų siekiančią, veiklą, atitinkančią nevyriausybinės organizacijos veiklos požymius.
Atsižvelgiant į Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 7 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, religinių bendruomenių ir bendrijų veikla galėtų būti finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis konkurso būdu, kai vykdo kitą, ne vien religinių tikslų siekiančią veiklą ir atitinkančią nevyriausybinės organizacijos veiklos požymius.
Taigi viskas priklauso nuo būsto paskirties ir jo funkcijos.“
Savivaldybės administracijos valdininkei L.Sadauskienei siūlome įsidėmėti šį Finansų ministerijos išaiškinimą.
Taigi, anot Finansų ministerijos, Savivaldybė gali finansuoti parapijų veiklą, jei jos vykdo ne vien religinių tikslų turinčią veiklą. Be to, jei Savivaldybė ir nuspręstų skirti pinigų, tai galėtų daryti tik konkurso būdu. O kaip A.Žebrausko projekte nurodyta parapijos namų paskirtis – religinė.
Problema – sprendimų teisėtumas
Problema ne pats noras padėti parapijoms. Dažniausiai jos skirtus pinigus panaudoja bažnyčioms remontuoti ir prižiūrėti. Bažnyčios – paveldo objektai, tad lyg nieko blogo, jei padedama juos išsaugoti. Tačiau tai, regis, daroma neteisėtai, omenyje turint Finansų ministerijos išaiškinimą. Bažnyčių ar kitų religinių pastatų remontas nėra tokia veikla, kuri turi ne vien religinę paskirtį. Vadinasi, ir pinigų skirti negalima. Be to, Savivaldybės administracija, kaip ji pati įvardija, „parapijų veiklai“ skyrė šimtus tūkstančių eurų, tačiau toji veikla dažniausiai tėra ūkinių darbų finansavimas. Štai pernai Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais pinigai skirti Kunigų seminarijos vidinio kiemo atnaujinimo darbams, buvusios mokyklos prie Katedros pastato remontui ir panašioms reikmėms. 20 tūkst. eurų skirta ir Mažosios bažnytėlės parapijos namų projekto rengimo dalinėms išlaidoms apmokėti. Primename, kad projektą parengė A.Žebrauskas, tad kiek iš viso ketinama jam sumokėti?
Kad religinėms bendruomenėms, kaip nevyriausybinėms organizacijoms, galima skirti pinigų, išaiškino ir Vidaus reikalų ministerija. Visgi, anot ministerijos, galima finansuoti tik tai, kas nėra vien tik religiniai tikslai. Anot Vidaus reikalų ministerijos, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos gali įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės gauti paramą kultūrai, švietimui bei labdarai; savivaldybių kompetencija remiant religines bendruomenes ir bendrijas reglamentuota šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, nustatant, kad tradicinių ir kitų juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų mokymo įstaigos, tokių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų mokyklos, suteikiančios valstybės nustatytą išsilavinimą, gali būti finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.
Parapijos namų statyba nėra kultūros, švietimo ar labdaros veikla.