Regina Vidrinskienė  nominuota „Metų Mokytoja – širdimi“

Lrytas.lt pristatė projektą „Lietuvos mokytojas 2023“, kuriuo norima įvertinti ir paskatinti mokytojus, keičiančius ne tik mokinių ateitį, bet ir šalies švietimo veidą. Taip pat – padrąsinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją, o dabartiniams mokytojams patvirtinti, kad jų įdėtas darbas ir atsidavimas turi išskirtinę prasmę bei yra vertinamas. Lrytas.lt specialiai sukurtame puslapyje skelbiamos gerosios mokytojų darbo patirtys, švietimo lyderių istorijos, žinomų žmonių prisiminimai apie mokytojus, o svarbiausia – renkami laureatai aštuoniose kategorijose. Siūlyti kandidatus ir balsuoti už mokytojus lrytas.lt rinkimuose galima iki vasario 22 dienos. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, aštuoni mokytojai bus apdovanoti kovo 1 dieną. Registruoti galite šiame puslapyje: Lietuvos mokytojas 2023.
„Kalvotoji Žemaitija“ tęsia rašinių ciklą apie mūsų rajono švietimo įstaigų siūlomus kandidatus geriausiam Lietuvos pedagogo titului laimėti.

Telšių „Džiugo“ gimnazijos bendruomenė, pristatydama savo kandidatę į geriausio mokytojo titulą vokiečių kalbos mokytoją Reginą Vidrinskienę sako: „Tas, kas su(si)tiko su Mokytoja Regina, jau neliks toks, koks buvo iki susitikimo… Tai Mokytoja iš Pašaukimo, paties Kūrėjo apdovanota ir aukščiausio lygio empatija, ir profesionaliu dalykiškumu. Viskas jos pamokose iki smulkmenų apgalvota, kantriai suderinta, Jai be galo svarbu, kaip jaučiasi Jos mokinys, Ji mato ne tik Jo atliktus darbus, bet ir Jo akis… Pasitelkdama puikiai išlavintą savo emocinį raštingumą, Ji randa galimybių sudaryti sąlygas išsakyti tai, kas sunku… Tai Mokytoja, kuria galima pasitikėti. Išleidusi savais keliais kartų kartas mokinių, Mokytoja visuomet jaunatviška, šiuolaikiška, besimėgaujanti gyvenimu, šokio talentu ir labai mylima ir buvusių, ir esamų mokinių, ir visos švietimo bendruomenės. Kiekvienam mokiniui laimė susitikti tikrą, savo vidumi ir veikla jau prestižinį Mokytoją, kokia ir yra Mokytoja Regina!“
Regina Vidrinskienė Telšių ,,Džiugo“ gimnazijoje (anksčiau buvo 5-oji vidurinė mokykla) dirba jau 38 metus. Moko dviejų užsienio kalbų – rusų ir vokiečių, yra išleidusi keturias abiturientų laidas. Priklauso Vokiečių kalbos ir kultūros draugų klubui, šoka linijinius šokius šokių studijoje ,,Lokė“. Patinka būti gamtoje ir aktyviai leisti laisvalaikį.
Paklausta, kas paskatino rinktis pedagogo profesiją, mokytoja prisiminė, kad vaikystėje su sesėmis dažniausiai žaisdavusios ,,mokyklą“.„Susikurdavome užduočių iš laikraščių ir žurnalų iškarpų, matematikos pamokai pasiskolindavome medinius mamos skaitliukus. Net pažymius rašydavome ir juos komentuodavome. Visąlaik varžydavomės, kuri iš mūsų tą dieną bus mokytoja. Ir žinote ką? Taigi ,,prisižaidėme“, nes iš mūsų keturių trys iš tikrųjų tapome mokytojomis.
Prisimenu, kad baigiamojoje vidurinės mokyklos klasėje dar nebuvau tvirtai apsisprendusi, kur stoti, ką studijuoti. Tada pavaduotoja man davė užpildyti anketą. Kai atsakiau į klausimus, ji apibendrino ir pasakė, kad labiausiai tikčiau pedagoginiam darbui. Tai tarsi tik dar labiau patvirtino mano ketinimus.
Baigiau mokyklą, kurioje buvo labai griežti mokytojai. Viena vertus, jie mane daug ko išmokė – planuoti laiką, atsakomybės, punktualumo. Tačiau iš jų patyriau ir patyčių. Todėl studijų metais dar nežinojau, kokia būsiu mokytoja, bet kokia nebūsiu, tikrai žinojau. Žinojau, kad nežeminsiu savo mokinių, elgsiuosi su jais pagarbiai, stengsiuosi įsiklausyti į kiekvieną, kad jie mokykloje jaustųsi emociškai saugūs.“
Polinkį dirbti su vaikais Regina turėjusi, bet, renkantis profesiją, niekada iki galo nežinojusi, su kokiais iššūkiais susidursianti, kokių žinių reikės. Visa tai, pasak jos, ateina per patirtį. „Tu net nežinai, ar sugebėsi, galėsi ir norėsi dirbti tą darbą. Mokytojo darbas labai sunkus, būna situacijų, kai reikia labai greitai ko nors naujo išmokti, turiu galvoje pamokas per karantiną. Mums, mokytojams, tenka mokytis visą gyvenimą – kaupti ir tobulinti ne tik dalykines žinias, bet ir skaitmenines, psichologines, socialines, bendravimo. Kartais susiplanuoji pamoką vienaip, bet tenka planą keisti, ir taip būna dažnai. Visada norėjau daugiau išmokti, sužinoti, patirti. Todėl daug mokiausi – dalyvaudama įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, respublikiniuose bei tarptautiniuose projektuose. Labai daug žinių įgijau 2004-2007 metais dalyvaudama Socrates Comenius projekte „Viena aplinka – skirtingos kultūros“, Lyderių laikas 2 projekte 2012-2014 metais ir kituose. Siekiu, kad mano pamokos būtų įtraukiančios, įdomios, pažintinės. Kad mokiniai, išeidami iš pamokos, išsineštų nors mažą kruopelytę kažko naujo, kad išeitų bent kiek paūgėję kaip asmenybės. Taigi šiandien galėčiau pasakyti, kad ši profesija – mano pašaukimas“.
Vokiečių kalbos mokytoją džiugina, kai mokiniams sekasi, kai gerai išlaiko egzaminus. Kai mato, kad mokiniai papildomai gilinasi į mokomąjį dalyką, paraginti, noriai dalyvauja konkursuose, olimpiadose, konferencijose. Tokie kasdieniai paprasti dalykai, kai išeidami padėkoja už pamoką, kai klausia patarimo įvairiais gyvenimo klausimais. „Džiaugiuosi, kad dirbu nuoširdžiame, draugiškame ,,Džiugo“ gimnazijos kolektyve. Gerai jaučiuosi savo mokykloje, čia geras mikroklimatas, man tai labai svarbu“, – sakė pedagogė.
Tačiau, pasak R.Vidrinskienės, mokytojus vis dar slegia papildomų darbų našta. Naujų dokumentų nagrinėjimai, planų sudarinėjimai, pasitarimai. „Suprantu, kad gyvenimas nuolat keičiasi ir naujovės neišvengiamos, bet jos ne visada atitinka mūsų darbo realybę. Kitas dalykas, kuris nedžiugina, tai daugumos visuomenės narių neigiamas požiūris į mokytoją. Vis dar pasigendu produktyvesnio susikalbėjimo, atsakomojo ryšio su mokinių tėvais. Mes tėvelius kviečiame į mokyklą ne tik tada, kai norime jų pagalbos, kad kartu išsiaiškintume jų vaikų mokymosi sunkumus, mokyklos nelankymo ar netinkamo elgesio priežastis, bet ir tada, kai norime pasidžiaugti jų vaikų pasiekimais ar sėkme. Kiek daug parašome tėvams laiškų, o atsakymų gauname tik iš pavienių. Juk už mokinio ugdymą(si) atsakingos 3 pusės – mokytojas-vaikas-tėvai. Būna liūdna, kai mokiniai nesilaiko susitarimų. Tada kalbamės. Kartu nusprendžiame, ką darysime, kad situacija pasikeistų“, – problemas, kylančias darbe, vardijo mokytoja.
Kalbėdama apie savo įdėto darbo grąžą mokiniuose, pedagogė teigė, kad dirbti su mokiniais įdomu, bet tuo pačiu ir didelis iššūkis. „Mes, mokytojai, mokomės kartu su jais. Savo darbo prasmę matau tada, kai baigę mokyklą, ateina aplankyti, pasakoja, kaip sekasi, tariasi, pasveikina su šventėmis. Kartu pasidžiaugiame, prisimename mokyklinius metus, šventes, išvykas, nuotykius. Praeitų mokslo metų pavasarį mokiniai balsavo ir gavau nominaciją ,,Metų Mokytojas – širdis“. Tai man didžiausias įvertinimas ir patvirtinimas, jog einu teisingu keliu“, – pasakojo Regina Vidrinskienė.
Mokytojos teigimu, pedagogo profesiją pasirinkę nedaug jos mokinių. Juos galėtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Yra ir tokių, kurie anksčiau dirbo mokytojais, bet dabar dirba kitus darbus.
Jei metus tektų atsukti atgal, pedagogė nieko nenorėtų keisti, nes tai viena iš tų profesijų, kurioje tu niekada nestovi vietoje, kuri nuolat skatina tobulėti, domėtis dalykinėmis naujovėmis, gilintis į žmonių santykių subtilybes. „Kai stovi prieš klasę ir matai daug laukiančių akių, jautiesi reikalingas“, – baigdama pokalbį, sakė Telšių ,,Džiugo“ gimnazijos vokiečių ir rusų kalbos mokytoja Regina Vidrinskienė.

3 Komentarai

  1. Nuostabi Mokytoja! Nuoširdi, jautri, puikiai gebanti mokyti, bendrauti, išklausyti. Tik teigiami prisiminimai apie šią Mokytoją, ačiū Jums 🙂 Ir būtinai turiu pagirti jaunatviškumą ir pasitempimą, stilių – visada puikiai atrodote! Sėkmės ir įkvėpimo!

Komentarai nepriimami.