Neseniai Telšių kultūros centro mišriam chorui „Žemaičiai“ ėmė vadovauti Rita Vilkė. Su šiuo choru chorvedė jau spėjo telšiškiams pasirodyti praėjusių metų pabaigoje kalėdiniame koncerte, įvykusiame Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje. Artimiausias koncertas ruošiamas Kovo 11-osios proga.
Ernesta Dačkevičienė
Pradėjus pokalbį, Rita Vilkė pastebėjo, kad muzika, ypač dainavimu, domėtis ėmė nuo vaikystės. „Dainuodavau vaikų darželio organizuojamose šventėse, mokykloje, namuose ir t.t. Tėvai, pastebėję šį pomėgį, atvedė į muzikos mokyklą. Ten septynerius metus mokiausi chorinio dainavimo. Patiko dainuoti, groti fortepijonu, tačiau labiausiai laukdavau dirigavimo pamokos,– man tai atrodė kažkas ypatingo ir magiško. Puikiai pamenu savo pirmąjį dirigavimo mokytoją Alfridą Bulkauską. Ėjau į pamokas, kurios vyko kultūros centre, choro klasėje. Įspūdį paliko visiškai kitokia atmosfera: fortepijonas, choro laiptai, lentynos, pilnos muzikinės literatūros, bet svarbiausia – pirmosios galimybės atsistoti greta choristų“, – prisiminimais dalijosi chorvedė.
Ši patirtis tuomet merginą įkvėpė rinktis choro dirigavimo specialybę, o mokytojas padėjo pasiruošti stojamiesiems egzaminams į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. „Mokydamasi konservatorijoje, „gėriau“ į save visas dėstytojų perduodamas žinias ir patirtį. Mokslai puikiai sekėsi, visa muzikinė aplinka, dėstytojai, kultūra ir Klaipėdos miestas nepaprastai žavėjo. Tolesnes studijas pasirinkau Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Turėjau garbės mokytis dirigavimo ir darbo su chorais subtilybių, įgyti patirties pas geriausius Lietuvos ir Klaipėdos krašto dirigentus, pedagogus, profesorius, docento laipsnį turinčias asmenybes: G.Purlį, J.Kubilių, Z.Kariniauskienę, A.Zaborą, R.Songailą ir kt.“, – pasakojo R.Vilkė.
Studijos, pasak muzikės, neapsiribojo vien universitetu – su mišraus choro studija, kuriai vadovavo kompozitorius, profesorius G.Purlys ir doc. J.Kubilius, ji vyko į koncertines keliones ir festivalius, kuriuose pasirodydavo geriausi pasaulio chorai. Pasiruošimas koncertams, kelionės, anot moters, – neįkainojama patirtis ir prisiminimai. „Dainuodavome įvairius ir sudėtingus kūrinius – nuo lietuvių klasikų iki šiuolaikinių lietuvių ir užsienio kompozitorių“.
Baigusi bakalauro studijas, toliau R.Vilkė studijavo magistrantūroje – dirigavimo specialybę pas doc. Z.Kariniauskienę, praktikavosi su Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos merginų choru ir KU MF styginių kameriniu orkestru. „Niekada nenusivyliau savo specialybės pasirinkimu ir tikėjau, kad ateis diena, kai subursiu savo chorą ir galėsiu perteikti įgytas žinias“,– kalbėjo chorvedė.
Paklausta, kokiems choriniams ar kitiems muzikiniams kolektyvams yra vadovavusi ir kaip sekėsi, R.Vilkė atsakė, kad, norint ko nors pasiekti, reikia nors vienerių metų nuoseklaus darbo ir sąlygų tobulėti, o tada galima pradėti galvoti apie tolimesnes perspektyvas.
Grįžusi į Telšius, R.Vilkė įsidarbino Varnių kultūros centre, subūrė ir į kultūrinę veiklą pritraukė daug jaunimo. Vadovavo vaikų vokaliniam ansambliui „Trepsiukai“, merginų vokaliniam ansambliui, subūrė ir Lietuvos dainų šventei paruošė folklorinį vaikų ansamblį „Cyruliuks“, bet labiausiai norėjosi suburti chorą. Po motinystės atostogų ėmėsi šios misijos. Taip gimė moterų choras „Tėkmė“ ir pagrindinis tikslas – per pusę metų pasiruošti Lietuvos dainų šventės perklausai. Tai, pasak R.Vilkės, buvo tikrasis išbandymas ir susipažinimas su sudėtingu chorvedžio darbu. „Atkakliai repetuojant keturias dienas per savaitę, pasiekėme užsibrėžtą tikslą ir buvome pakviestos į 2014 m. Lietuvos dainų šventę. Tuomet kolektyvui buvo suteikta II laipsnio meninė kategorija. Labai džiaugėmės ir didžiavomės, kad galėsime tokioje įspūdingoje, neeilinėje šventėje atstovauti Telšių rajonui ir Varnių miestui“, – kalbėjo pedagogė. Ir šiandien moteris bendrauja su buvusiomis choristėmis, kurios vertina ir brangina kartu įgytą patirtį ir prisiminimus.
„Turėjau kolektyvų, kurių veikla nepasitvirtino, bet viskas turtina bendrą patirtį. Buvau ieškojimų laikotarpyje. Paskutinius ketverius metus aktyviai koncertavau su vyru, dainuodama duetu, Ryškėnų kultūros centro estradinėje grupėje „Mes“ grojau sintezatoriumi ir dainavau, visą likusį laiką skyriau asmeniniam tobulėjimui ir muzikos mokytojo kompetencijoms ugdyti“, – apie ėjimą muzikos keliu kalbėjo pedagogė.
Paskui keletą metų chorvedė turėjo pertrauką nuo kultūrinio darbo ir išbandė save muzikos pedagogikos srityje. „Muzikos mokytoja dirbu ir dabar. Taip pat sulaukiau pasiūlymo dirbti Platelių meno mokyklos Žemaičių Kalvarijoje solinio dainavimo mokytoja. Džiaugiuosi, kai į pamokas ateina motyvuoti mokytis muzikos vaikai. Yra labai gabių, todėl ateityje ruošiamės dalyvauti ir gabumus išbandyti respublikiniuose konkursuose. Tikiuosi įgytos žinios, patirtis ir noras tobulėti profesinėje veikloje padės siekti naujų tikslų grįžus prie savo specialybės – dirbant su mišriu choru „Žemaičiai“, – lūkesčiais dalinosi pedagogė.
Visais laikais chorinės dainos misija, chorvedės nuomone, – pasiekti kiekvieną klausytoją, perteikti įvairiausias emocijas, suteikti galimybę kartu išgyventi kūrinio skelbiamą mintį. Žmogus, kuris yra pajutęs chorinio dainavimo malonumą, bendrystę per dainą, unikalų skambesį, kurį sukuria ne muzikos instrumentai, o dainininkų balsai, pasak jos, be to nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo pilnatvės. „Apskritai dainavimas, buvimas bendraminčių kolektyve, bendravimas su įvairaus amžiaus ir profesijų žmonėmis, bendri siekiai ir tikslai, asmeninės atsakomybės ugdymas, streso valdymas (koncertų metu), kultūros pažinimas ir kitų vertybių ugdymas – prisideda prie brandžios asmenybės augimo ir chorinės dainos misijos“,– sakė Rita Vilkė.
Pedagogė apgailestauja, kad daugelis moksleivių, kurie mielai dainuoja pamokų metu, ateiti į popamokinę veiklą pritrūksta motyvacijos ir laiko. Dainuoti, R.Vilkės teigimu, reikia mokytis, tai yra nuoseklus ir varginantis darbas. Dabartiniai moksleiviai nori greitų rezultatų ir aplodismentų. Reikia labai daug paskatinimų – skambių, ritmingų dainų, koncertų, aplinkos palaikymo, kad rinktųsi dainavimą chore. Dažniausiai, pedagogės įsitikinimu, kuo vyresni mokiniai, tuo mažiau turi laiko popamokiniam dainavimui. Todėl lieka jaunimo vokaliniai ansambliai, o chorai vyrauja jaunučių bei jaunių.
Pradėjus vadovauti Telšių kultūros centro mišriam chorui „Žemaičiai“, pirmas įspūdis, anot Ritos Vilkės, geras ir su perspektyva. „Šis choras šiuo metu yra formavimosi stadijoje. Kolektyvas kiekvieną savaitę pildosi naujais nariais. Daugelis iš jų yra nedainavę 2, 5 ir daugiau metų. Pirmiausia reikia, kad kuo greičiau nusistovėtų tikrasis choro sąstatas, tik tada nuoseklus darbas, bendri siekiai ir tikslai duos rezultatų,– kalbėjo chorvedė. – Džiaugiuosi ir didžiuojuosi tais choristais, kurie atsakingai lanko repeticijas ir turi didžiulį norą koncertuoti. Aš tai jaučiu ir stengsiuosi pateisinti jų lūkesčius. Tikiuosi, bendros choro taisyklės ir atsakomybė ugdys choristų ir bendrą choro meninį lygį. Tam labai svarbi choro vadovo kompetencija, bet ne mažiau svarbus ir choristų atsidavimas, repeticijų lankymas, bendrai kuriama maloni emocinė atmosfera.“
Kalbant apie numatomus pokyčius choro atliekamų dainų repertuare ir artimiausius planus, Rita Vilkė sakė, jog repertuarą dažniausiai padiktuoja konkursų ir būsimų dainų švenčių privalomų kūrinių sąrašas. „Dabar ruošiamės Kovo 11-osios koncertui, taip pat priėmėme pasiūlymą dalyvauti festivalyje Krokuvoje, Vakarų krašto dainų šventėje Klaipėdoje ir kituose koncertuose. Dalyvaudami koncertinėse išvykose, tikimės užmegzti ryšių su kitais chorų kolektyvais tolesniam bendradarbiavimui“, – ateities planais dalijosi choro „Žemaičiai“ vadovė. O vienas svarbiausių tikslų, pasak jos, pasiruošti atrankai į jubiliejinę 2024 m. šimtmečio Lietuvos dainų šventę. „Repertuarą išmokti laiko turime nedaug. Perklausos planuojamos jau šių metų rudenį, kurių metu žymiausių chorvedžių komisija vertina kūrinių atlikimą ir suteikia kolektyvui meninę kategoriją. Laukia tikras iššūkis paruošti ir atlikti 16 naujų kūrinių. Taigi savo parinktiems kūriniams, kuriuos norėčiau įtraukti į choro repertuarą, kol kas vietos nelabai lieka. Labai tikiuosi visų palaikymo sau ir choristams, o mes stengsimės, kuo gražiau dainuoti ir dalintis tuo džiaugsmu, kurį jaučiame dainuodami Jums bei keldami choro meninį lygį.“
Laisvalaikiu, atsipalaiduojant nuo darbų, moteris domisi gamta ir augalais, džiaugiasi ir nenustoja žavėtis jų teikiamu grožiu. Artimiausi planai ir ambicijos, pasak jos, susijusios su chorine veikla.