Irena Kunšteinienė – Mokytoja iš pašaukimo

Lrytas.lt pristatė projektą „Lietuvos mokytojas 2023“, kuriuo norima įvertinti ir paskatinti mokytojus, keičiančius ne tik mokinių ateitį, bet ir šalies švietimo veidą. Taip pat – padrąsinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją, o dabartiniams mokytojams patvirtinti, kad jų įdėtas darbas ir atsidavimas turi išskirtinę prasmę bei yra vertinamas. Lrytas.lt specialiai sukurtame puslapyje skelbiamos gerosios mokytojų darbo patirtys, švietimo lyderių istorijos, žinomų žmonių prisiminimai apie mokytojus, o svarbiausia – renkami laureatai aštuoniose kategorijose. Siūlyti kandidatus ir balsuoti už mokytojus lrytas.lt rinkimuose galima iki vasario 22 dienos. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, aštuoni mokytojai bus apdovanoti kovo 1 dieną. Registruoti galite šiame puslapyje: Lietuvos mokytojas 2023.
„Kalvotoji Žemaitija“ baigia rašinių ciklą apie mūsų rajono švietimo įstaigų siūlomus kandidatus geriausiam Lietuvos pedagogo titului laimėti.

„Kai susitikome pirmą kartą, visi klasės draugai susidomėjome, įsiklausėme, tyrinėjome, susipažinome. Nuostabus bendravimas, patarimai, palaikymas, savo srities tema – istorija – sugebėdavo mus sudominti, palaikyti, padėti. Nuostabus ir šiltas žmogutis, galima kalbėti daug. Įsitikinusi, kad ji verta pagarbos ne tik mūsų laikų mokinių, bet ir savo auklėtinių“, – pristato nominantę į geriausio mokytojo titulą buvę Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos istorijos mokytojos metodininkės Irenos Kunšteinienės mokiniai.
„Kiek pamenu save, visada norėjau būti mokytoja. Kokia? Priklausydavo nuo to, koks dalykas tuo metu labiausiai patikdavo“, – šypsodamasi pokalbį pradėjo mokytoja Irena Kunšteinienė. Mokėsi Irena 4-oje vidurinėje mokykloje (dabar ,,Atžalyno“). Didžiausią įtaką, renkantis, kur studijuoti baigus mokyklą, pasak pedagogės, padarė jos istorijos mokytoja Vytauta Nekrašienė ir šviesios atminties mokytojas Aleksas Imelis. „Jų žmogiškas požiūris, sugebėjimas rasti gerą žodį ir paskatinti kiekvieną siekti užsibrėžto tikslo liko visam gyvenimui. Sekdama jų pavyzdžiu, gerbiu kiekvieną savo mokinį.“
Mokytoju tampama, Irenos Kunšteinienės manymu, tik iš pašaukimo. „Jei nėra to jausmo, tai ir mokykloje ilgai nedirbsi, nes darbas nesibaigia uždarius kabineto duris. Tik tiesiogiai su mokykla susiduriantys tai supras. Tiems, kurie mano, kad mokytojai dirba pusę dienos ir turi ilgas atostogas, geriau nesusigundyti tokiu lengvu darbu“, – kalbėjo pedagogė.
Irena džiaugiasi bendravimu su mokiniais. Pasak jos, pamokoje vaikas būna vienoks, per pertrauką ar išvykų metu – kitoks. „Džiugina išsakytos paslaptys. Ir tikrai jas saugau. Džiaugiuosi, kai einant gatve, iš tolo sveikinasi buvęs padauža, dabar pats žingsniuojantis su savo mokinuku. Nustembu ir esu patenkinta, kai mano mokiniais tampa buvusių auklėtinių ar mokinių vaikai. Ir šiuo metu tokių yra. Taip pat džiugina bendravimas su auklėtinių tėvais, kai visi žiūrime viena kryptimi ir kartu ieškome sprendimų. Labai džiaugiuosi auklėtinių kviečiama į susitikimus. Ypatingai malonu, kai kviečia ir ne auklėtiniai. Čia matau didžiausią savo darbo grąžą – įvertinimą. Su daugeliu buvusių mokinių ir jų tėvų palaikau ryšius ir po mokyklos baigimo“, – apie džiaugsmus kalbėjo mokytoja Irena Kunšteinienė.
Tačiau nepamiršo paminėti ir tai, kas liūdina – tai abejingumas, nenoras mokytis, o kai kurių mokinių netgi viskam, kas juos supa. Taip pat, pasak pedagogės, liūdina nesibaigiančios švietimo reformos, kurių nauda mokykloms abejotina.
Paklausta, ar rinktųsi pedagogo kelią antrą kartą, moteris neabejodama atsakė TAIP. „Nors darbas sunkus ir su iššūkiais, bet matėt, kiek kartų ištariau ,,džiaugiuosi“. Tai daug ką pasako“, – šypsodamasi pokalbį baigė Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Irena Kunšteinienė.