Pavasaris ir žiedai – neatskiriami. Ypač laukiame sodų žydėjimo, to baltumo, kuris tarsi sukrenta į širdis. Tokiu simboliniu laiku – gegužės 12-ąją – ir švenčiama Tarptautinė slaugytojų diena, kuri daugeliui vyresnės kartos žmonių asocijuojasi su baltais chalatais. Šiuo metu medikų apranga – ne tik balta, bet ne tai svarbiausia. O svarbiausia, kalbant apie bendrosios praktikos slaugytojas, yra tai, kad jų vaidmuo gydymo įstaigose tampa vis reikšmingesnis, nes slaugos darbuotoja pagrįstai vadinama dešiniąja gydytojo ranka.
Algirdas Dačkevičius
Kaip pastebėjo Regioninės Telšių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Birutė Zavadskienė, slaugytojos profesija – labai reikalinga ir svarbi visoje sveikatos priežiūros sistemoje. „Daugybė žingsnių, pasilenkimų prie lovos, nematomų smulkmenų, paprastų priėjimų ir prisilietimų prie žmogaus veda į laimėtą kovą prieš skausmą ir neviltį. Artuma, buvimas tarp žmonių atspindi Jūsų, slaugytojos, negęstantį gėrį.Ačiū už ištikimybę savo profesijai, kantrybę, gerumą. Linkiu prasmingo gyvenimo džiaugsmo, turtingų gėrį dalijančių rankų ir širdžių. Būkite sveikos, mylinčios ir mylimos“,– profesinės šventės proga slaugytojoms linkėjo B.Zavadskienė.
Šiuo metu Regioninėje Telšių ligoninėje ir Konsultacinėje poliklinikoje dirba 163 slaugytojos, o seniausiame ir didžiausiame ligoninės Vidaus ligų skyriuje – 15 slaugytojų ir 6 jų padėjėjos. Būtent šio skyriaus darbuotojos – daugiausia ilgametės – prieš Slaugytojų dieną buvo trumpam susirinkusios pakalbėti apie savo darbą, pašaukimą kilniai profesijai, pomėgius ir kt.
Didžiulę – net 45-erių metų – slaugytojos darbo patirtį turi sukaupusi Adelė Norkienė. Ji prisimena tuos laikus, kai Vidaus ligų skyriuje trūko paprasčiausių švirkštų, ką jau bekalbėti apie modernesnę medicininę įrangą. Pasak pašnekovės, yra pasitaikę, kai, masiškai susirgus kolegėms, teko ir vienai darbuotis. Dabar visa tai moteris prisimena su šypsena, o daugelį telšiškių ligonių ji kuo puikiausiai pažįsta, nes daugiausiai pagyvenę žmonės, kamuojami įvairiausių ligų, yra būtent Vidaus ligų skyriaus, turinčio net 30 lovų, „klientai“.
Labai nuoširdžiai profesinės dienos proga į koleges kreipėsi skyriaus vyresnioji slaugytoja Loreta Kumžienė, čia dirbanti šešerius, o iš viso ligoninėje – 28 metus. „Vėl mūsų, slaugytojų, diena, mielos buvusios ir esamos kolegės. Diena tų, kurios pirmos pajaučia kito skausmą, pastebi ašarą kenčiančiojo akyse. Diena tų, kurios glosto gyslotą senelio ar putlutę vaiko rankutę ir tuo pat metu išgirsta jų kvėpavimą bei junta neramiai plakančias širdis. Diena tų, kurios pasirūpina, kad atgulusiam į ligos patalą būtų saugu, kad vargstantis turėtų šiltos arbatos. Diena tų, kurių rūpestis ir bakterijos, ir tvarstukai, ir piliulės, švirkštai bei grynas oras. Diena tų dvasių, kurios dieną ir naktį plevena šalia tų, kuriems tą minutę reikalingos, kuriems sopa kūną ar „dūšią“. Mes paprastos, bet išdidžios! Mes būnam stebukladarės, nors kartais pavargusios ir suirzusios… Mes kartais neįvertintos ar perdėtai kuklios… Tad mylėkim, tausokim, saugokim ir gerbkim save ir savo artimus! Raskim savyje daug jėgų, šilumos, empatijos, atlaidumo ir šalto proto. Siekim žinių ir tobulėjimo. Dirbkim mylėdamos savo darbą, Tėvynę, vienos kitas. Tegul mūsų rankose atgyja gyvybė, būkim visos laimingos, mielos slaugytojos, „sesutės“!“,– sveikino koleges L.Kumžienė.
Slaugytoja Inga Virketė pacientų vadinama „šypsenėle“. Neveltui, nes ją visuomet lydi gera nuotaika ir profesinio darbo pašaukimas. Ir taip – jau 23 metus. Vidaus ligų skyriuje ji darbuojasi penkmetį ir kuo puikiausiai įsijungė į kolektyvą bei perprato daugiaprofilinio skyriaus subtilybes. Gyvenime jai energijos suteikia sportas, kurio nuo mokyklinių dienų neapleidžia iki šiol.
Trisdešimt dvejus metus medicina lydi Violetą Kazlauskienę, o jos kolegė Ingrida Monstavičienė darbuojasi jau 30-metį. Šios slaugytojos atsakingai dirba savo darbą, todėl kolektyve mylimos ir gerbiamos.
Tiesiog kuklumo ir darbštumo įsikūnijimas slaugytoja Aldona Kaunienė, dirbanti 35 metus. „Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ji, netausodama jėgų, stojo į pirmąsias gretas, gelbėdama susirgusius žmones. Tai pasiaukojanti moteris. Neveltui ji kaip labiausiai nusipelniusi Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) narė buvo apdovanota padėkos raštu“,– sakė B.Zavadskienė.
Slaugytojos, prisiminusios pandemiją, kalbėjo, jog tuomet ant arbatos puodelių net savo vardus buvo užsirašiusios, nes „covidas“ grasino kiekviename žingsnyje. Kai kurioms teko šia liga ne vieną kartą persirgti.
Prakalbus apie slaugytojų misiją ir jų reikalingumą sveikatos apsaugos sistemoje, buvo apgailestauta, kad trūksta valstybinio požiūrio šios profesijos specialistams gausinti. Dažniausiai apsiribojama statistika, konstatuojant apie slaugytojų stygių Lietuvoje. Ne paslaptis, kad lietuvaites slaugytojas po mokslų baigimo vilioja užsienio šalys, ypač Norvegija. Pagrindinis tokių išvykų motyvas – gerokai didesnis atlygis už darbą. Apie tai kalbėjo ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Telšių ligoninės pirminės grupės, jungiančios 135 narius, pirmininkė Rita Šedleckienė. Tačiau ji savo samprotavimus baigė viltingai ir šventiškai. „Nepaisant visko, Jūs esate pirmos, kurios sutinkat pacientą, padedat, palaikot jį, suteikiat viltį pasveikti. Būkit sveikos, vertinamos ir gerbiamos už savo atsakingą ir kruopštų darbą. Tegul Jūsų veidus puošia šypsenos“,– linkėjo slaugytojoms R.Šedleckienė.
Vis tik pasidžiaugta, kad pavyksta ir patiems išsiugdyti puikių slaugytojų. Merginos noriai atlieka praktiką Regioninėje Telšių ligoninėje, nes čia joms suteikiamos visos sąlygos įgyti vertingos patirties ir puikiai jaustis kolektyve. Kai kas ir grįžta į Telšius.
Geriausiai apie savo kolektyvą pasakė Vidaus ligų skyriaus vedėja Daina Bumblauskienė: „Su šiomis moterimis galima eiti drauge ir į frontą“.