Neseniai baigėsi Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ renginiai, padovanoję dvi eilėraščiais gyvas savaites po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, neaplenkiant ir Žemaitijos sostinės.
Tarp 54 Salomėjos Nėries premijos laureatų – 11 žemaičių
Festivalyje tradiciškai nuo 1971 metų įteikiama literatūrinė Salomėjos Nėries premija. Taip pat teikiamos Jono Aisčio, Dionizo Poškos, Zigmo Gėlės premijos, Vilniaus miesto mero premija ir „Poezijos pavasario“ rengėjų premija už geriausią poezijos knygą vaikams. Be premijų, kūrėjai apdovanoti įvairiais prizais – už eseistiką almanache, už lietuvių ir už pasaulio poezijos vertimus, už literatūros sklaidą, aktoriui skaitovui įteiktas Laimono Noreikos prizas ir kita. Svariausia – Maironio literatūrinė premija šiemet skirta Juliui Kelerui už pernai išleistą eilėraščių knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“. Jam atiteko ir „Poezijos pavasario“ laureato titulas.
Peržvelgus Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatų sąrašą, matyti, kad jame lyderiauja aukštaičiai. Jie nuo šios premijos įsteigimo 1971 metais laureatais pripažinti net 43 kartus. Žemaičiai poetai pelnė 11 premijų. Tai Stasys Jonauskas už eilėraščių rinkinį „Lekia kaip metai“ (1982), Marcelijus Martinaitis už eilėraščių rinkinį „Toli nuo rugių“ (1983), Stasė Lygutaitė-Bucevičienė už eilėraštį „Visagali žemės dieve“ iš rinkinio „Danguje kaštonas žydi“ (1986), Danutė Paulauskaitė už eilėraščių rinkinį „Sezono uždarymas“ (1990), Viktorija Daujotytė už S. Nėries gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimus (1995), Viktoras Alekna už S. Nėries gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimus (2000), Algimantas Mikuta už kūrybos knygą „Aštuoneiliai“ (2003), Violeta Šoblinskaitė už eilėraščių rinkinį „Obuoliai iš meilužių sodo“ (2005), Vytautas Stulpinas už eilėraščių knygą „Pavėsiai“ (2008) ir Steponas Algirdas Dačkevičius už eilėraščių rinktinę „Skruzdėlynas po šaukštu“ (2023).
Ten, kur Kudirka su Jablonskiu „kalbasi“
Šakiuose lankėsi poetas Steponas Algirdas Dačkevičius, poetė Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė (Škotija), prof. Jūratė Sučilaitė, poetas Simonas Bernotas, poetė, prozininkė, vertėja Violeta Šoblinskaitė-Aleksa, poetas, prozininkas, dramaturgas Gasparas Aleksa, fleitininkas Andrius Radziukynas.
Svečius Šakių rajono savivaldybėje svetingai priėmė rajono meras Raimondas Januševičius ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, kurie atvykusiems įteikė atminimo dovanas. Susitikimo metu buvo dalintasi mintimis apie Šakius bei per šalį skriejančią poezijos šventę.
Labai įdomu buvo Šakių viešojoje bibliotekoje išgirsti, kaip „kalbasi“ dvi iškiliausios Zanavykijos asmenybės Vincas Kudirka ir Jonas Jablonskis. Biblioteka juos „prikėlė“, pasitelkusi šiuolaikines technologijas – hologramas, kurios pasirinktos kaip komunikacijos priemonė tarp nepavaldžių laikui asmenybių ir šiuolaikinio žmogaus, kaip komunikacijos tiltas tarp XIX ir XXI amžių. 15 minučių trukmės V.Kudirkos ir J.Jablonskio pokalbis nukėlė į istorinius laikus, pristatė jų gyvenimą ir veiklą, leido žvilgtelti ir į nedažnam žinomas asmeninio gyvenimo detales bei pajausti šių iškilių asmenybių veiklos svarbą šiandienos Lietuvai ir žmonėms.
Po to bibliotekos erdvėje vyko poezijos šventė „Išdainuota laimė“, skirta poetės Gražinos Tulauskaitės 115-osioms gimimo metinėms.
Susitikimo metu poetai prisistatė ir dalijosi eilėmis, kurios nė vieno nepaliko abejingo. Susirinkusieji klausėsi eilėraščių bei fleitos muzikos garsų, o bibliotekos salėje viešpatavusią tylą pertraukdavo tik susižavėjusių klausytojų plojimai.
Poezijos šventės svečiams dėkojo bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė, įteikdama jiems po bibliotekos darbuotojos Rūtos Višinskaitės specialiai šventės dalyviams sukurtą skulptūrėlę ir bibliotekos leidinį „Literatūrinis Šakių kraštas“.
Vakarop poetinės plunksnos puoselėtojai aplankė poetės Gražinos Tulauskaitės gimtinę Lekėčių seniūnijoje, kur juos svetingai pasitiko Lekėčių krašto žmonės.
Buvo prisiminta paslaptinga ir charizmatiška nepriklausomos Lietuvos poetė Gražina Tulauskaitė, vėl skambėjo svečių eilės bei muzika.
Salomėjos Nėries tėviškėje – belikę pamatai
Poetus, atvykusius į Vilkaviškio rajoną, pasveikino Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė.
Vicemerė pristatė Vilkaviškio kraštą, lankytinus objektus, vykdomus projektus. Taip pat padėkojo svečiams už jų kūrybą bei pasidžiaugė gražia tradicija poetus priimti čia, Savivaldybėje.
Po vicemerės žodžio svečiai trumpai papasakojo apie save, supažindino su savo kūryba. Taip pat dalijosi įspūdžiais, pasakojo apie sąsajas su mūsų kraštu.
Po vizito Savivaldybėje delegacija išskubėjo į Kiršus, poetės Salomėjos Nėries tėviškę, kur vyko poezijos skaitymai „Kai pavasaris žydės skambus ir jaunas…“ (S. Nėris). Prieš tai padėta gėlių ir uždegta žvakutė ant vienintelio poetės sūnaus Sauliaus Bučo kapo. O poetės tėviškėje, nors buvo 11 valanda, pasitiko lakštingalos giesmė. Ji pritilo tik tada, kai užgrojo fleitininkas Andrius Radziukynas. Bet kiti paukščiai nepasidavė, čiulbėdami per visą renginį. Netoliese čiurleno poetės apdainuota upelė Širvinta.
Poetai savo eilėraščius skaitė apsupti S. Nėries gimtojo namo pamatų, ten, kur buvo didysis kambarys. Ankstesniais metais renginyje dalyvaudavo velionio Sauliaus žmona Laima, bet šiuo metu ji gyvena užsienyje. Atvykdavo ir kai kas iš šešeto S. Nėries vaikaičių. Šiemet dalyvavo tik vienas iš jų – Kęstutis.
Tame pačiame Kiršių kaime, kuriame ir Salomėja Nėris, gyveno garsus išeivijos poetas Kazys Bradūnas. Jis matydavo pro savo langus poetės tėvų sodybą. Poezijos pavasario svečiai stabtelėjo poeto tėviškėje, kur sužinojo, jog Bradūnų šeima mėgo dainuoti liaudies dainas, giedoti. Per karą K. Bradūno tėvas, traukdamasis su šeima iš Lietuvos, vežėsi ir giesmininkus, išmokė gražiai giedoti ir kalbėti ne tik savo vaikus, bet ir vaikaičius.
K.Bradūnas liko įsitikinęs, kad poetinis žodis gimsta iš pirmykščių tautos būties pagrindų, suima visą tautos istoriją ir ,,dreba dėl jos likimo‘‘. Esminė jo kūrybos nuostata: yra „kažkas aukštesnio už kuriantį aš, ir tai pajusti – eilėraščio paskirtis. Artėjimas į amžiną pastovumą daiktuose, žmogaus būtyje ir tautos istorijoje – tai eilėraščio vyksmas, siūbuojantis tarp aprašymo ir meditacijos“.
Vakare Vilkaviškio kultūros centre, kur vyko renginys „Po poezijos paukštės sparnais“, Steponui Algirdui Dačkevičiui už eilėraščių rinktinę „Skruzdėlynas po šaukštu“ įteikta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos poetės Salomėjos Nėries literatūrinė premija. Rajoną garsinanti literatūrinė premija šiais metais įteikiama jau 54-ajį kartą.
Kūrėją sveikino ir premiją įteikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė bei skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas.
Renginyje savo eilėraščių paskaitė šių metų Vilkaviškio Mažojo poezijos pavasario laureatas Liutauras Klemensas Kasulaitis. (Šakių, Vilkaviškio viešųjų bibliotekų ir „KŽ“ inf.)
