Taip tvirtina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius. „Neįsivaizduoju, kur ir kuo dabar būčiau, jei ne šeimos palaikymas“, – svarsto charizmos nestokojantis vyras, kuris atviro ir jaukaus pokalbio metu pasidalijo mintimis apie savo šeimą, joje puoselėjamas tradicijas ir vertybes.
Justina Lukošienė
Pasak E. Vaškelevičiaus, jo draugystė su žmona Laura užsimezgė prieš 10 metų vieno renginio metu. „Abu esame plungiškiai. Ir kaip bebūtų keista, vienas kito iki tol visai nepažinojome. Atrodo, jog nedidelis miestelis, bet tik renginio metu, bendrų draugų, pažįstamų rate, atsitiktinai susipažinome. Ir ta meilė netikėtai įsiliepsnojo“, – prisiminė pašnekovas, su žmona skaičiuojantis jau 6 vedybinio gyvenimo metus. Abu yra gana veiklios asmenybės, penketą metų kartu dirbusios užsakomuosiuose renginiuose, tačiau, kaip sako Egidijus, tikros priešingybės, mat jis yra labiau linkęs į meną bei visur skubantis ir lekiantis, o žmona – ramesnio charakterio. Egidijus studijavo kultūros vadybą, teatro specializaciją Žemaitijos kolegijoje, po to gilinosi į andragogikos mokslo subtilybes Klaipėdos universitete, kuriame taip pat vėliau įgijo Rekreacijos ir turizmo vadybos magistro diplomą. Žmona Laura paskutiniame kurse studijuoja finansus. Prieš išeidama į motinystės atostogas, dirbo šioje srityje, o šiuo metu augina vaikus.
Vaškelevičiai savo šaknis yra įleidę Plungėje, tačiau Egidijus kasdien važinėja darbuotis į Telšius. Anot jo, tai nesudaro problemų, o ir atstumas nuo Plungės iki Telšių yra nedidelis. „Be abejo, neatmetame ir tokios galimybės, kad galbūt ateityje gyvensime Telšiuose, nes labai pamilome šį miestą. Visgi šios minties realizaciją stabdo tai, jog mano mama, uošviai gyvena Plungėje, o jie labai padeda prižiūrėti vaikus, kai mums reikia kažkur išvykti“, – kalbėjo E. Vaškelevičius, dėkodamas savo žmonai už palaikymą. Pašnekovas atviravo, kad, prieš kandidatuodamas į Žemaitijos turizmo informacijos centro direktoriaus postą, su žmona daug apie tai diskutavo. Mylimoji palaikė vyro norą išmėginti save šioje srityje, nors tuomet Egidijus ėjo direktoriaus pareigas Plungės Atviro jaunimo centre. „Žmona visada mane palaiko, labai daug skatino. Esu dėkingas jai, kad dirbu čia, jog ji yra prisiėmusi didžiąją dalį vaikų auklėjimo. Tikrai stengiuosi surasti laiko šeimai, bet nuo pirmadienio iki penktadienio dirbu Žemaitijos turizmo informacijos centre, savaitgaliais, ypač vasaros sezonu, keliauju vesti privačių švenčių, kartais netgi poilsio dienomis tenka dirbti Turizmo centre. Tačiau atradęs laisvą minutę, ją tikrai išnaudoju su šeima. Stengiuosi tą duoklę atiduoti šeimai“, – kalbėjo Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius.
E. ir L. Vaškelevičiai augina tris atžalas – dukrą Kamilę bei sūnus Herkų ir Ajų. Tėčio teigimu, visi vaikai yra labai skirtingi. „Dukra Kamilė panaši į mane, galima sakyti, seka mano pėdomis. Aš daug metų lankiau dramos būrelį ir mano dukra lanko dramos būrelį pas tą patį vadovą. Labai džiugu, kad mes turime panašų pomėgį. Plungėje su žmona esame įkūrę kabelinę televiziją, buvusią „ŽTV“, kuri dabar pervadinta į „4TV“. Turime tinklalaidžių studiją, kurią įsirengėme kartu su dukra. Su Kamile važiavome į Klaipėdą išsirinkti kiliminę dangą, televizorių, atmušimo plokštes, stalą, mikrofonus, ausines. Ji dažnai į studiją atsiveda savo drauges, pasidaro kažkokius įrašus. Aš klausdavau dukters, ar ji norėtų rinktis panašų profesinį kelią, bet sulaukdavau tik neigiamo atsakymo. Tačiau pastebiu, kad ji labai panašiu keliu eina. Kalbant apie sūnus, vidurinysis Herkus yra gana guvus, linkęs labiau į sportą, jam be galo patinka futbolas. Darželyje ir už jo ribų lanko futbolo treniruotes. Mažylis Ajus, ko gero, bus garsiakalbis kaip ir aš, nors mano visi vaikai yra garsiakalbiai. Visgi Ajus yra daugiau užsispyręs, jei ko nors nori, tai ir reikalaus. Žinoma, dar amžius toks, kai „išlenda įvairūs ožiukai“. Tikrai netrūksta iššūkių, bet mes juk iš to mokomės“, – šypsojosi charizmatiškas plungiškis, teigiantis, kad vaikai jį patį išmokė kantrybės ir neskubėjimo.
Paklaustas, ar visada svajojo apie gausią šeimą, pašnekovas patikino, kad tikrai turėjo tokią svajonę, mat jam visada pavyzdys buvo jo mama, kilusi iš 5 vaikų šeimos. „Smagu, kai visi susirenkame per įvairias šventes. Vien mamos broliai ir sesės turi po 2-3 vaikus, tad būna išties daug žmonių – apie 40. Tiek žmonos tėveliai, tiek mano tėveliai įskiepijo, kad šeima turi būti kaip vienas tvirtas kumštis. Mano mama sako, kad tu gali turėti milijoną draugų, bet, nutikus bėdai, tų draugų galbūt liks tik vienas, o šeima visada padės, patars“, – įsitikinęs E. Vaškelevičius.
Pasisukus pokalbiui apie šeimos tradicijas, vyras neslėpė, kad su žmona ir vaikais yra susikūrę savų, tačiau puoselėja ir senąsias tradicijas, kurias perėmė iš savo tėvų. „Mes žinome, kad gimtadienius reikia švęsti ne tik su draugais, bet ir su artimaisiais. Panaši tradicija buvo mano mamos ir žmonos tėvų šeimose. Sekmadienis mums yra šventa diena. Tai yra šeimos šventė. Mes visada sekmadienius leidžiame su artimaisiais: jei vieną sekmadienį būname pas uošvius, kitą važiuojame pas žmonos senelius, dar kitą sekmadienį būtinai vykstame pas mano mamą. Ši tradicija prasidėjo tuomet, kai žmona pastojo, keitėsi mūsų bendras gyvenimas. Taip pat dažnai susitinkame su brolio šeima, labai artimai bendraujame ir su pusbroliais. Turime ir savo tradiciją – dažnai kartu visi gaminame. Su Kamile ir Herkumi dažniausiai prikuičiame virtuvę, aišku, po to žmona griebiasi už galvos, pamačiusi, ką mes ten pridarome. Su sūnumi dažniausiai gaminame saldžius patiekalus – įvairiausius blynus, pyragus kepame, o su dukra – salotas su lašiša ar krevetėmis, kas yra pakankamai greita. Dažniausiai stengiamės žmonos į tą procesą neįtraukti, leidžiame pailsėti, paruošiame vakarienę. Jeigu man nereikia labai anksti išvažiuoti, šeštadienio rytą padarome pusryčius, atnešame mamai į lovą puodelį kavos. Būna rytų, kai atsikeliame visi, tuomet kartu kažką pasigaminame, pasigardžiuojame ir planuojame, ką šiandien veiksime“, – pasakojo trijų vaikų tėtis, kuriam pamatinės šeimos vertybės yra pasitikėjimas vienas kitu, pagarba vyresniam žmogui ir atsakomybė. Anot jo, kiekvienoje šeimoje apsigyvens darna, jei šeimos nariai vienas kitą besąlygiškai palaikys, atvirai ir daug kalbėsis bei kartu ieškos kompromisų.